Ateities forumas „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“: demokratija ir neviešas valdymas

2022 m. sausio 20 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka tęsia „Lietuvos intelektualinio savarankiškumo“ virtualių diskusijų ciklą. Pirmą kartą šiais metais, sausio 19 d., forume buvo svarstyta apie neviešą valdymą, koks tai reiškinys ir kaip jis vertinamas Vakarų demokratijose?

Pateikti vieną neviešo valdymo apibrėžimą gali būti keblu, kadangi šis reiškinys savo filosofiniu, moksliniu ir politiniu požiūriu yra labai platus. Dažniausiai neviešu valdymu yra laikoma valstybės administracija, biurokratija, valstybės tarnautojai ir su jais susiję valstybės valdymo procesai. Visuomenės nerenkami valstybės tarnautojai rečiau patenka į žiniasklaidos akiratį, o jų veiksmai gali turėti įtakos ir politikų sprendimams bei visai valstybės raidai. Akivaizdu, kad tokie valstybės viduje vykstantys procesai įkvepia daug konspiracinių teorijų, o politikams ir visuomenei kyla pagrįstas klausimas – ar viešumas gali padėti suvaldyti biurokratinį aparatą.

Diskusijos metu buvo akcentuotas viešumas kaip natūralus instrumentas suvaldyti demokratinėje valstybėje vykstančius procesus. Šis instrumentas dažniausiai padeda sukontroliuoti visuomenės išrenkamus politikus ir jų priimamus sprendimus, tačiau viešumos pritaikymas valstybės administracijai ir biurokratijai, diskusijos dalyvių nuomone, paradoksaliai atneštų daugiau žalos nei naudos. Biurokratiniam aparatui priklausantys valstybės tarnautojai, būdami neviešo valdymo dalimi, išvengia politizacijos ir gali priimti valstybei naudingus sprendimus, kurie kartais su visuomenės nuomone gali būti nesuderinami. Tuo metu politikai naudojasi viešumu siekdami būti išrinkti į valstybės valdymo institucijas ir taip kartais „atsiriboja nuo realybės“ bei priima populistinius sprendimus.

Žinoma, kalbant iš praktinės pusės, žurnalistika niekur nedingsta. Žurnalistika, ypač tiriamojo pobūdžio, visada labiau domėjosi ne visuomenės renkamais politikais, bet jų aplinka. Šios srities specialistų užduotis visada buvo atsekti procesus dėl sprendimų priėmimų ir juos viešinti. Kita vertus,  diskusijos dalyviai konstatavo, kad žurnalistika nėra visagalė. Žurnalistai ir tyrėjai negali išnagrinėti visų neviešame valdyme vykstančių procesų dėl resursų trūkumo arba tiesiog dėl pernelyg didelio kiekio informacijos. Be to, nemaža dalis informacijos ir naujienų visuomenei tiesiog gali būti neįdomi. Iš tiesų, vertinant viešąją erdvę, dalis diskusijos dalyvių konstatavo, kad vadinamoji „clickų“ kultūra, šiuo metu populiari viešojoje erdvėje, turi didelės įtakos žiniasklaidai viešinant ir aktualizuojant informaciją, kuri ne visada yra vertinga visuomenei.

Nepalikdami  sudėtingo klausimo nuošalyje, diskusijos dalyviai aptarė keletą būdų, kaip būtų galima paversti neviešą valdymą efektyvesniu ir labiau subalansuotu. Žvelgiant iš sociologinės perspektyvos, valstybė ir politikai turėtų būti suinteresuoti vidurinės klasės palaikymu, kadangi šios klasės atstovai dažniausiai yra linkę debatuoti ir iškelti valstybei svarbius klausimus bei problemas, kurias vėliau turi išspręsti valstybės biurokratinis aparatas. Buvo konstatuota, kad valstybė pati turi nemažai įrankių sureguliuojant neviešą valdymą. Visuomenės išrenkami politikai patys gali turėti nemažai įtakos neviešam valdymui spręsdami dėl savo komandos sudėties, o valstybinės institucijos – parlamentai ir įsteigti ombudsmenai gali vykdyti savo tyrimus. Tuo metu žiniasklaida ir teisinė sistema svariai prisideda prie biurokratinio proceso detalių viešinimo. Galima konstatuoti, kad neviešas valdymas gali būti kontroliuojamas, nepaisant dažnai esančio informacijos trūkumo viešojoje erdvėje. 

Šia tema diskutavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Gintas Karalius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus, Lietuvos istorikas, rašytojas, diplomatas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Alfonsas Eidintas, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros dėstytojas prof. dr. Gintautas Mažeikis, LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė Indrė Makaraitytė ir Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto patarėjas prof. dr. Arūnas Augustinaitis.

Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. raimundas.lopata@lrs.lt

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. gediminas.kaseta@lnb.lt

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. ateitieskt@lrs.lt