Ateities komitetas: pasaulinio lygio mokslas Lietuvoje, klojantis pagrindus mokslu grįstai ekonomikai, – misija įmanoma?

2022 m. gegužės 2 d.  pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Pasaulinio lygio mokslas, klojantis pagrindus mokslu grįstos ekonomikos vystymuisi – tokį tikslą Vyriausybė patvirtino 2022–2030 m. mokslo plėtros programoje. Neabejotina, kad pasaulinio lygio mokslas didina šalies konkurencingumą,  todėl itin aktualu sustiprinti Lietuvos mokslo, tarptautiškumą, priartinti mokslo rezultatus prie visuomenės, skatinti mokslo žinių komercializavimą, mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą su verslo įmonėmis.

Balandžio 29 d. posėdyje Seimo Ateities komitetas aiškinosi, ar Lietuva yra teisingame mokslo politikos plėtros kelyje. Komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, klausė: mokslo, verslo ir valstybės sinergija – kokia ji ir ar efektyvi?

Vienas pagrindinių 2022–2030 m. mokslo plėtros programos keliamų tikslų – pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą. Šiuo metu identifikuojamas aukšto tarptautinio lygio tyrėjų trūkumas Lietuvoje, taip pat trūksta aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų, nepanaudotas dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialas, žemas verslo sektoriaus MTEP ir absorbcinis MTEP potencialas, mokslo ir studijų institucijose neišplėtoti „trečiosios misijos“ (verslumo, žinių ir technologijų perdavimo) pajėgumai, neišnaudojamas Lietuvos mokslo potencialas sprendžiant valstybei ir visuomenei kylančias problemas,  didinant studijų kokybę.

Diskusijos dalyviai akcentavo pagrindinius iššūkius mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtrai: griežtai apibrėžtas ir itin formalizuotas mokslo rezultatų vertinimas (bendradarbiavimas su verslu, vertinant mokslo rezultatus, nėra įskaitomas); mokslininkai nėra skatinami bendradarbiauti su verslu; ilgos biurokratinės procedūros; viešųjų pirkimų įstatymo suvaržymai sukuria barjerus sklandžiai mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtrai.

Norint pasiekti reikšmingų rezultatų mokslo politikos plėtroje, yra svarbu, kad žmonės norėtų dirbti mokslo, mokslu grįstų inovacijų kūrimo srityse. Tam būtina sąlyga – patrauklus tyrėjo atlygis. „Siekiant plėtoti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, taip pat būtina turėti ir mokslui imlų verslą“, – pažymėjo Lietuvos mokslo akademijos prezidentas prof. Jūras Banys. Bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo abiejų pusių – tiek mokslo, tiek verslo  –  motyvacijos ir įsitraukimo.

Siekdama spręsti mokslo politikos plėtroje kylančius iššūkius ir skatindama tarpinstitucinį bei tarpsektorinį bendradarbiavimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė pirminius misijų programų modelius. Misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos – tai ne į savitikslį bendradarbiavimo, bet į visuomenei aktualių iššūkių sprendimą, kaip bendradarbiavimo rezultatą, orientuotos programos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja mokslo klausimais Rasa Kulvietienė akcentavo, kad šiomis programomis kompleksiškai skatinamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklos, užpildomos infrastruktūros spragos, stiprinami iš mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių sudaryti konsorciumai. Pažymėta, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti, mokslo rezultatų integracijai į viešojo sektoriaus sprendimus ir visas valstybės valdymo sritis kuriamas aktualus mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklas.

Komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti „Youtube“ kanale Atviras Seimas.

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuro patarėja

Ieva Lavišienė, tel. (8 5) 239 6363, el. p. [email protected]