Ateities komitetas: Vyriausybė turi imtis kolektyvinės lyderystės sprendžiant kainų indeksavimo, inovatyvių viešųjų pirkimų ir mokslo įstaigų vykdomų pirkimų klausimus

2022 m. gegužės 23 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Šiuo metu Lietuvoje yra fiksuojami rekordiniai infliacijos šuoliai, o kainų augimas – vienas sparčiausių euro zonoje. Augant žaliavų ir energijos kainoms, verslo sektorius vis garsiau kalba apie viešųjų pirkimų sutarčių indeksavimo būtinybę, nes kitu atveju, daugelis sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių bus neįgyvendintos. Seimo Ateities komitetas, gegužės 20 d. posėdyje išnagrinėjęs viešųjų pirkimų politikos problemas, paragino Vyriausybę imtis kolektyvinės atsakomybės ir aiškios lyderystės sprendžiant kainų indeksavimo, inovatyvių viešųjų pirkimų skatinimo, mokslo įstaigų vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimo klausimus.

„Reikia įtvirtinti, kad perkančiosios organizacijos, sudarydamos rangos darbų sutartis, turi vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos parengta Pavyzdine rangos darbų sutartimi, numatant tik tam tikras išimtis“, – pabrėžė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Ateities komitetas pažymėjo, kad Vyriausybei nesiimant konkrečių veiksmų ir neindeksuojant sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių kainų, bus stabdomi perkančiųjų organizacijų pradėti investiciniai projektai, o verslo sektorius patirs reikšmingus nuostolius. Komitetas akcentavo, kad Vyriausybė privalo imtis kolektyvinės lyderystės sprendžiant susidariusią kritinę situaciją ir detaliai reglamentuoti indeksavimo viešuosiuose pirkimuose tvarką.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas sakė, kad sudarytas viešųjų pirkimų sutartis turi prioritetizuoti perkančioji organizacija, nes ji gali objektyviausiai įvertinti sutarties įgyvendinimo svarbą ir apskaičiuoti dėl infliacijos pasikeitusius įgyvendinimo kaštus.

Ateities komitetas taip pat aptarė inovatyvių viešųjų pirkimų ir mokslo įstaigų vykdomų pirkimų problemas. Lietuvoje yra fiksuojamas itin mažas inovatyvių viešųjų pirkimų skaičius – 2021 m. inovatyvūs pirkimai sudarė tik 0,02 proc. visų viešųjų pirkimų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento direktorius Ričardas Valančiauskas atkreipė dėmesį, kad inovatyvių viešųjų pirkimų proveržio tikimasi įsibėgėjus naujai sukurtos Inovacijų agentūros veiklai, taip pat planuojamas aktyvesnis Viešųjų pirkimų tarnybos įsitraukimas suteikiant metodologinę ir konsultacinę pagalbą perkančiosioms organizacijoms. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis teigė, kad yra formuojamas inovatyvių viešųjų pirkimų kompetencijos centras, kurio veiklos rezultatus turėtume matyti 2022 m. III metų ketvirtyje. Jis pažymėjo, kad siekiant surasti tinkamiausius sprendimus, mokslo įstaigų vykdomų viešųjų pirkimų klausimą ministerija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba imsis nagrinėti atskirai.

„Per griežtas viešųjų pirkimų reguliavimas stabdo mokslo pažangą Lietuvoje“, – pabrėžė Lietuvos mokslo akademijos prezidentas prof. Jūras Banys. Mokslo įstaigų vykdomi tarptautiniai projektai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą įstaigos vykdomų viešųjų pirkimų sumą, o kiekvienas projektas turėtų vykti savarankiškai. Pasak J. Banio, taip  išvengtume reikalavimo skelbti tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas sakė, kad siekiant surasti tinkamus teisinius sprendimus, bus išnagrinėti konkretūs mokslo įstaigų vykdyti viešųjų pirkimų atvejai.

2021 m. viešiesiems pirkimams išleista 6.5 mlrd. eurų, įvykdyta apie 10 tūkst. pirkimų procedūrų.

Komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti „Youtube“ kanale „Atviras Seimas“.

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuro patarėja

Ieva Lavišienė, tel. (8 5) 239 6363, el. p. [email protected]