Ateities komitetas: reikalinga nauja pilietinės visuomenės raidos strateginė vizija

2022 m. gegužės 30 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Svarbiausias pilietinės visuomenės elementas – piliečių galia spręsti viešuosius reikalus,  tačiau Lietuvos valdžios institucijos pilietinę visuomenę vis dar linkusios suprasti tik kaip nevyriausybinių organizacijų įgalinimą teikti viešąsias paslaugas arba kaip simbolinės apimties dalyvaujamąjį biudžetą, – konstatuojama gegužės 27 d. Seimo Ateities komiteto posėdyje. Reikalinga nauja pilietinės visuomenės raidos strateginė vizija, kuri sustiprintų piliečių įsitraukimą į visuomenės valdymą, padėtų įveikti joje įsišaknijusį nepasitikėjimą, padidintų atsparumą išorės grėsmėms.

„Turime sukurti mechanizmą, kuris leistų žmonėms patiems spręsti reikalus, kuriems nėra būtinas valdžios įsitraukimas“, – sakė komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Karas Ukrainoje parodė, kiek daug pilietinės iniciatyvos yra Lietuvos visuomenėje, tačiau tai krizinė iniciatyvos mobilizacija, o brandžiai demokratinei visuomenei reikalingas daug sistemingesnis ir tvaresnis pilietinio aktyvumo integravimas į visus valstybės ir visuomenės gyvenimo aspektus.

Viešųjų paslaugų perdavimas nevyriausybinėms organizacijoms yra skatintinas, tačiau tai tik pirmasis pilietinės visuomenės kūrimo žingsnis. Pilietinė visuomenė, o ne technokratinės procedūros yra demokratinės valstybės pagrindas, teigė sociologė prof. Ainė Ramonaitė ir politologas prof. Saulius Spurga. Demokratijos procesams yra svarbiausia įsiklausyti ir atsižvelgti į visuomenės grupių nuomones. Kad jas išgirstume, nereikia kurti naujų struktūrų, bet panaudoti esamas, tokias kaip vietos bendruomenės.

Pasak kultūros istoriko, politiko Dariaus Kuolio, Lietuvos visuomenei itin stinga kritinio balso, kurį turėtų užtikrinti nepriklausomi pilietinės visuomenės fondai, finansavimo programos. Dabartinės visuomeninio aktyvumo skatinimo, pilietiškumo ugdymo priemonės remia „suvaldytą“ pilietiškumą, lojalumą valdžiai, bet ne lygiavertį piliečių ir valdžios dialogą. Pasak politiko, net 50 proc. Lietuvos piliečių yra įsitikinę, kad kritikuojant viešosios valdžios sprendimus, galima nukentėti.

Komiteto narys Andrius Navickas akcentavo, kad Lietuvoje pernelyg mažai dėmesio skiriama žmogaus teisių diskursui, informuoto pilietiškumo ugdymui. Būtini pilietinės visuomenės elementai – ir politinės partijos, ir profesinė savivalda.

Komiteto narys Kęstutis Vilkauskas pažymėjo, kad pilietinį įsitraukimą mažina piliečių, nevyriausybinių organizacijų suformuluotų rekomendacijų ignoravimas.

Nevyriausybinių organizacijų finansiniam palaikymui trūksta tvarumo, jos priverstos gyventi nuo projekto iki projekto, teigė Gaja Šavelė, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė.

Komitetas sudarė Pilietinės visuomenės plėtros darbo grupę, susidedančią iš Komiteto narių ir nevyriausybinių organizacijų, akademinio pasaulio atstovų. Dar šių metų birželio mėnesį darbo grupė ketina parengti pilietinės visuomenės plėtros strateginės vizijos rengimo darbotvarkę.

Posėdyje taip pat dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus, vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Švietimo, mokslo ir sporto, Kultūros ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

Komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti „Youtube“ kanale „Atviras Seimas“.

Parengė

Giedrius Viliūnas

Ateities komiteto biuro patarėjas

Tel. (8 5) 239 6950,  el. p. giedrius.viliunas@lrs.lt