Ateities komiteto neformaliame Ateities forume „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ – diskusijos dėl universalių bazinių pajamų perspektyvos

2022 m. birželio 3 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė aštuntą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo keičiamasi nuomonėmis apie universalias bazines pajamas (angl. Universal Basic Incomes)  ir jų praktinį įgyvendinimą.

Prof. Birutė Teodora Visokavičienė forume teigė, kad universalių bazinių pajamų eksperimentai kitose valstybėse įrodė jų teigiamą įtaką visuomenei. „Suomijos eksperimentas aiškiai pralenkė organizatorių ir tyrėjų lūkesčius. Žmonės keičia savo elgseną, pasikeičia jų gyvenimo būdas, tampa sveikesni, geriau miega bei nenutraukia darbo ryšių su savo užimtumo tarnybomis. <...> Kiekvienas žmogus nori dirbti“, – dėstė profesorė.

„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, universalios bazinės pajamos šiandien Lietuvai būtų ekonomiškai nepakeliamos: sudėjus ir visiems piliečiams išdalinus dabartines socialines išmokas, pensijų fondus ir kitus prieinamus išteklius, būtų galima pasiekti tik 200 eurų išmoką asmeniui. Pasak N. Mačiulio, šiandien valstybės pirmasis tikslas yra skatinti žmonių užimtumą ir įsiliejimą į darbo rinką, o universalios bazinės pajamos galėtų būti pritaikomos tik tolimoje ateityje. „Tolimoje ateityje mes galime įsivaizduoti pasaulį, kuriame dirba robotai, dirbtinis intelektas ir kur žmogus save gali realizuoti tiktai žvejodamas, skaitydamas knygas, filosofuodamas ir leisdamas vakarus su draugais, bet tai, turbūt, nėra artimiausių dešimtmečių perspektyva. Mes dabar turime opią problemą, kuomet darbuotojų trūksta, o dalyvavimas darbo rinkoje yra nepakankamai aktyvus“, – teigė N. Mačiulis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sakė, kad universalios bazinės pajamos gali turėti neigiamos įtakos žmonių motyvacijai dirbti ir mokytis. Žmonių visuomenės iš esmės remiasi stokos akstinu ir pastangomis jį įveikti, sukuriant naudą kitiems. „Jeigu vaikas nuo jauno amžiaus žinos, kad jam nebūtina šiame gyvenime rasti pritaikymą savo talentui ir tarnauti kitiems žmonėms, jis atsipalaiduos ir neugdys visų jam reikalingų gebėjimų“, – perspėjo E. Leontjeva.

Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis akcentavo, kad darbas visuomenėje atlieka ne tik ekonominę, bet ir socialinę funkciją, padėdamas žmogui pasijusti reikalingam, įprasminti savo gyvenimą. Universalias bazines pajamas šiandieninėje situacijoje jis apibūdino kaip socialinę ir ekonominę utopiją, tačiau įžvelgė jų įdiegimo galimybę po 2–3 kartų, ir teigė, kad visuomenė turi joms pasiruošti. Netgi Suomijoje universalių bazinių pajamų įdiegimo eksperimentas gerai veikė tik pirmus 6 mėnesius, o paskui prasidėjo socialinė deformacija. „Universalių bazinių pajamų įvedimui reikia ne tiek finansinių išteklių, kiek atitinkamų vertybių, pirmiausia, socialiai orientuotos savidrausmės ir gebėjimo efektyviai panaudoti laisvą laiką“, – kalbėjo B. Gruževskis. 

Vilniaus universiteto prof.  Romas Lazutka išsakė požiūrį, kad universalių bazinių pajamų idėja yra svarstytina, ir pabrėžė, kad  jau dabar panašiu principu žmonėms yra taikomos įvairios socialinės garantijos. „Mes žinome, kad iš valstybės žmonės jau dabar gauna pinigus už buvusį darbą per socialinį draudimą, per socialinę paramą skurstantiems žmonėms, o neįgalūs žmonės ir vaikai gauna bazines pajamas“, – kalbėjo R. Lazutka. Ši praktika galėtų būti išplėsta iki visų visuomenės grupių, kurios dėl vienų arba kitų priežasčių negali pakankamai užsidirbti, ir traktuojama kaip visuomenės garantuojama socialinė teisė į minimalias gyvenimo sąlygas.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimundas Kuodis teigė, kad universalių bazinių pajamų idėja yra darbo istorinės evoliucijos pasekmė. Pasak ekonomisto, jau dabar pasaulio verslo elitas svarsto, kad universalios bazinės pajamos ateityje bus geriausia priemonė išlaikyti visuomenės stabilumą, kuriai grėsmę kels ekonomikos robotizacija ir dėl to intensyvėjantis nedarbas. „Davoso elitas apie bazines pajamas šneka bene daugiausia. <...> Jie pradeda galvoti, kaip save išsaugoti ir labai rimtai šneka, kad reikia paklausos generavimo mechanizmo, kuriuo galėtų būti universalios bazinės pajamos“, – tvirtino R. Kuodis.

Diskusijoje taip pat dalyvavo ir savo įžvalgomis pasidalijo Seimo nariai Linas Slušnys, Tomas Tomilinas, Valdemaras Valkiūnas, Artūras Žukauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas; Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas.

Diskusiją moderavo Ateities komiteto patarėjas prof. Arūnas Augustinaitis.

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. gediminas.kaseta@lnb.lt

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. ateitieskt@lrs.lt