Seimo Ateities komiteto pranešimas: „Ateities forume diskutuota, ar reikia atnaujinti Lietuvos teritorinės raidos koncepciją“

2024 m. vasario 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė pirmąją šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo kalbėta apie Lietuvos bendrojo plano ir strategijos „Lietuva 2050“ suderinamumą. Kaip turėtų keistis Lietuvos bendrasis planas ir į ką reikėtų sutelkti didžiausią dėmesį? 

Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata forumo pradžioje akcentavo, kad Lietuvos bendrasis planas galimai nebeatitinka šiandienos realijų ir turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į strategiją „Lietuva 2050“. „Klausimas, kaip ankstesni teritorinės raidos strateginiai dokumentai dera su nauja Lietuvos ateities vizija. Galbūt atėjo laikas pradėti atlikti sisteminę jų reviziją. Yra tam tikrų prieštaravimų. Bendrajame plane prioritetas teikiamas konkurencingai valstybei, bet ne atspariai, kaip tvirtinama „Lietuva 2050“, – pažymėjo R. Lopata. 

Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovo Mindaugo Pakalnio teigimu, Lietuva ilgą laiką buvo tiltu tarp Rytų ir Vakarų, tačiau pasikeitus tarptautinei situacijai Lietuva turi pritaikyti savo infrastruktūrą stiprėjantiems ryšiams su Skandinavija. „Kalbant apie susisiekimo sistemą ir mobilumą, bendrasis planas kalbėjo apie tai, kad mes esame tiltas tarp Rytų ir Vakarų, <...> tačiau situacija esmingai pasikeitė ir realiai esame neprognozuojamos šalies paribyje. <...> Tarpregioninis bendradarbiavimas, uostai, ryšiai per jūrą, skandinavinė dimensija šio regiono išgyvenimui tampa ypač svarbūs“, – kalbėjo M. Pakalnis.

Urbanistas, miesto kūrimo ir vystymo procesų moderatorius Martynas Marozas pastebėjo, kad sėkmingos valstybės esminė sąlyga yra ne gyventojų skaičius ir teritorijos plotis, o tinkamas infrastruktūros kiekis ir jos panaudojimas. „Gyventojų skaičius arba teritorijos plotas nėra esminė (sėkmingos valstybės – aut.) sąlyga. Esminė sąlyga yra tos teritorinės plėtros kokybė ir infrastruktūros išlaikymas. <...> Teritorijų planavimas padeda atsirinkti, ką mes saugome, galbūt atiduodame gamtai, ką mes išvalome, imame, naudojame ir pasirūpiname, kad tos infrastruktūros būtų tiek, kiek reikia, ir nė centimetro per daug“, – teigė M. Marozas.

Architektės, kultūros paveldo specialistės Irenos Kliobavičiūtės teigimu, svarbu aktyviau rūpintis kilnojamojo kultūros paveldo apsauga, kuri tampa dar labiau aktualesnė geopolitinių įtampų laikotarpiu. „Ko pamokė mus Ukraina – kas susiję su kilnojamuoju paveldu, – tai reikia kalbėti apie saugyklas, programas, reikia žinoti, ką ir kur išvežti, kas yra prioritetai. Šie dalykai yra svarbūs“, – pabrėžė I. Kliobavičiūtė.

Nepriklausoma darnios miestų plėtros praktikė, urbanistė Elena Archipovaitė pabrėžė, kad savivalda ir pilietinė visuomenė užima svarbią vietą įgyvendinant visus Lietuvos planus ir strategijas, todėl būtina į tai daugiau investuoti. 

„Kalbant tiek apie kultūros paveldą, tiek apie saugumą, sveikatą yra labai svarbu, kad savivaldą suprastume kaip organizmą, kuris veikia stipriausiai. Svarbu suvokti, kad bendruomenės gali telktis. Taip veikia Ukraina. Prie to, kas vyko ir vyksta, labai didele dalimi prisidėjo pilietinė visuomenė ir verslas, ir mes turime į tai investuoti. Mes privalome turėti planus, bet tuos planus vykdys žmonės savo rankomis tose vietose“, – teigė E. Archipovaitė.      

Diskusijoje dalyvavo Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis, Lietuvos socialinių mokslų centro Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vadovas Donatas Burneika, urbanistas, miesto kūrimo ir vystymo procesų moderatorius Martynas Marozas, nepriklausoma darnios miestų plėtros praktikė, urbanistė Elena Archipovaitė, architektė, kultūros paveldo specialistė Irena Kliobavičiūtė, Ministro Pirmininko patarėja savivaldos ir regioninės politikos klausimais Natalija Kazlauskienė, Seimo Ateities komiteto biuro patarėjas Arūnas Augustinaitis.

Diskusijos moderatorius – Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. raimundas.lopata@lrs.lt

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. gediminas.kaseta@lnb.lt

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 209 6950

El. p. ateitieskt@lrs.lt