Paroda „PAREIGA IR ATSAKOMYBĖ. Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis“

Paroda „PAREIGA IR ATSAKOMYBĖ. Signataras, Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis“

Paroda „PAREIGA IR ATSAKOMYBĖ. Signataras, Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis“ tęsia gegužės 15-ajai – Steigiamojo Seimo susirinkimo ir Respublikos dienai skirtų pasakojimų ciklą. Šį kartą parodos herojus – vienas ryškiausių moderniosios Lietuvos valstybės kūrėjų – Aleksandras Stulginskis (1885–1969), kurio 140-ąsias gimimo metines šiemet minime.

Aleksandras Stulginskis – politikas, publicistas, agronomas, Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Prezidentas. Jo gyvenimo istorija – tai pasakojimas apie atsakingą, vertybėmis grįstą valstybės kūrimą ir tarnystę tautai, nepaisant karų, okupacijų ir politinių sukrėtimų. Visą politinę veiklą grįsdamas tautos valios viršenybės, teisingumo ir krikščioniškosios demokratijos principais jis nuolat pabrėždavo, kad jam patikėtos Respublikos Prezidento pareigos yra ne privilegija, bet milžiniška atsakomybė. A. Stulginskio vadovavimo Lietuvos Steigiamajam Seimui laikas sutapo su svarbiausiu atsikūrusios Lietuvos valstybės konsolidacijos laiku. Jo kalbose ir veiksmuose atsispindėjo gilus įsitikinimas, kad stipri valstybė gimsta iš tautos pasitikėjimo, susitelkimo, išsilavinimo ir Konstitucijos bei įstatymų viršenybės.

Aleksandras Stulginskis gimė 1885 m. vasario 26 d. Kutalių kaime, Kvėdarnos valsčiuje (dabar – Šilalės rajonas), valstiečių šeimoje. Mokėsi Kaltinėnų pradžios mokykloje, vėliau – Liepojos gimnazijoje. 1908 m. baigė Žemaičių vyskupystės kunigų seminariją Kaune, tęsė studijas Insbruko universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, galiausiai pasirinkęs pasauliečio kelią, nuo 1910 m. studijavo Halės žemės ūkio institute Vokietijoje.

Grįžęs į Lietuvą dirbo agronomu Vilniaus ir Alytaus apskrityse, redagavo leidinius žemdirbiams – „Vienybę“ ir „Viensėdį“. Jau tada aktyviai reiškėsi kaip lietuviškos spaudos bendradarbis ir tautinio sąjūdžio veikėjas.

Pirmojo pasaulinio karo metais A. Stulginskis gyveno Vilniuje ir aktyviai įsitraukė į Lietuvos valstybės atkūrimo veiklą. Dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje, vadovavo „Ryto“ švietimo draugijai, dėstė gamtos mokslus gimnazijoje, organizavo Pedagogų kursus. Tapęs laikraščio „Tėvynės sargas“ redaktoriumi, plėtojo krikščioniškosios demokratijos idėjas. 1917 m. prisidėjo organizuojant Lietuvių konferenciją Vilniuje, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą ir 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Netrukus įsitraukė į valstybės valdymą: dirbo įvairiose komisijose, rūpinosi tremtinių grąžinimu, valstybės ūkio klausimais.

A. Stulginskis tapo svarbiu jaunos valstybės lyderiu. 1919–1920 m. ėjo ministro be portfelio, žemės ūkio ir valstybės turtų, vidaus reikalų, viešųjų darbų ministro pareigas. 1920 m. gegužės 15 d. buvo išrinktas Lietuvos Steigiamojo Seimo Pirmininku, nuo 1920 m. birželio 19 d. pradėjo eiti ir Respublikos Prezidento pareigas. 1922 metais A. Stulginskis tapo pirmuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu, išrinktu pagal tuo metu galiojusią Konstituciją, šias pareigas ėjo iki 1926-ųjų.

Jis buvo tvirtas demokratijos šalininkas, siekęs pusiausvyros valdžioje, jo kalbose kartojosi raginimas laikytis teisėtumo, socialinio teisingumo, remtis tautos valia. Daug dėmesio skyrė švietimui, žemės reformai, socialinei apsaugai ir finansiniam stabilumui.

Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo A. Stulginskis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos III Seimo Pirmininku, bet jau 1927 m. balandį, Respublikos Prezidentui paleidus Seimą, atsitraukė nuo aktyvios politikos. Niekada neišsižadėjęs demokratijos principų, tapo moraliniu autoritetu ir įsigalėjusios autoritarinės valdžios kritiku.

Pasitraukęs iš politikos, atsidavė šeimai. Dar 1920 metais buvo vedęs pedagogę Oną Matulaitytę, o 1921 m. gimė jų dukra Aldona. 1927-aisiais A. Stulginskis su šeima apsigyveno Jokūbavo dvare (Kretingos r.) ir atsidėjo žemės ūkiui, aktyviai dalyvavo kooperacijos ir labdaros veikloje, rėmė švietimą ir studentus.

Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, 1941 m. birželį A. Stulginskis buvo suimtas, išvežtas ir kalintas Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (Kraslage). Po 11 metų, 1952-aisiais, Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nutarimu buvo nuteistas 25 metus kalėti. Kalintas Vladimiro kalėjime, 1954 m. paleistas ir ištremtas į Komijos ASSR. 1956 m. su žmona grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Dirbo moksliniu bendradarbiu Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje, rašė straipsnius žemės ūkio temomis.

Aleksandras Stulginskis mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune, palaidotas Panemunės kapinėse.

Aleksandras Stulginskis – vienas reikšmingiausių XX a. Lietuvos valstybės kūrėjų. Jo gyvenimo kelias – nuo seminaristo ir agronomo iki Respublikos Prezidento ir politinio kalinio – liudija išskirtinę pareigą ir atsakomybę tautai. Net sudėtingiausiomis valstybei akimirkomis jis nepabūgo prisiimti sunkių sprendimų naštos, savo asmeniniu pavyzdžiu įrodydamas, kad tikra lyderystė – ne tik formuluoti ateities viziją, bet ir vykdyti įsipareigojimus. Jis siekė kurti teisingą, demokratinę valstybę, grįstą pagarba piliečių teisėms ir valdžių pusiausvyra.

Aleksandro Stulginskio palikimas – tai ne tik politiniai sprendimai ir įstatymai, bet ir vertybinė laikysena, kurioje telpa ištikimybė, atsakomybė ir tarnystė. Jis ne tik vadovavo valstybei, bet ir gyveno taip, kaip kalbėjo – sąžiningai, atsakingai ir kukliai, savo gyvenimu liudydamas, ką reiškia būti valstybės kūrėju.

Parodoje eksponuojamos fotografijos yra saugomos: Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Kauno miesto muziejuje, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos aviacijos muziejuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso bibliotekoje (Library of Congress) ir Artūro Zeleniako asmeniniame archyve. Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja parodos partneriams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma archyvine medžiaga.

Parodos rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parodos koncepcijos ir tekstų autorė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, nuotraukų redaktoriai Andrius Petrulevičius ir Tomas Rastenis, tekstų redaktorė Dainora Mozerė, dizaineris Tomas Rastenis.

Parodos partneriai

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Vytauto Didžiojo karo muziejus

Kauno technologijos universiteto biblioteka

Lietuvos aviacijos muziejus

Lietuvos nacionalinis muziejus

Kauno miesto muziejuje

Lietuvos ypatingasis archyvas

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Kongreso biblioteka