Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio kalba Tarpparlamentinės Sąjungos parlamentų generalinių sekretorių asociacijos rudens sesijoje Ženevoje

„Dirbtinis intelektas kaip strateginė įgalinimo priemonė: procesų, įgūdžių ir technologijų transformavimas parlamentuose“

Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio kalba, pasakyta 2025 m. spalio 20–22 dienomis vykusioje Tarpparlamentinės Sąjungos parlamentų generalinių sekretorių asociacijos (ASGP) 2025 m. rudens sesijoje Ženevoje (Šveicarijoje).

Mildos Žvinienės nuotr.

Gerbiami kolegos,

leiskite pradėti savo pranešimą nuo Franco Kafkos citatos, kuri, regis, šiandien skamba aiškiau nei bet kada anksčiau: „Nuo tam tikro taško kelio atgal nebėra“.

Šiandieną esame tame taške, kai atsitraukimas nuo DI technologijos tampa nebeįmanomas, o pasirinkta kryptis turi nulemti ne tik technologinės, bet ir vertybinės architektūros pokytį.

Kai kūrėsi pirmieji parlamentai, jie neturėjo nei rūmų, nei plenarinių salių, nei mikrofonų. Bet jie turėjo galingiausią įrankį – tikėjimą, kad bendras sprendimų priėmimas gali keisti pasaulį.

Taip gimė demokratija – tikėjimas, kad balsas turi galią, o sprendimas – atsakomybę.

Demokratija išgyveno imperijas ir jų žlugimus, revoliucijas, karus ir pramonės revoliuciją.

Šiandien mes stovime ties esminės transformacijos slenksčiu, skaitmeninio amžiaus sandūroje, kur sprendimus priimti gali ne vien žmonės, bet ir algoritmai.

Dirbtinis intelektas vystosi greičiau nei bet kuri ankstesnė technologija ir šiandien mes žengiame į naują etapą – skaitmeninio amžiaus transformaciją, kur dirbtinis intelektas keičia ne tik priemones, bet ir pačius sprendimų priėmimo principus.

Kaip sakė filosofas Heraklitas: „Vienintelis pastovus dalykas yra kaita.“ 

Šiandieną pagrindinis klausimas nėra, ar taikysime, klausimas yra kaip taikysime

Kaip užtikrinsime, kad demokratijos principai išliktų nepakitę / nepajudinami pasaulyje, kuriame sprendimų greitis lenkia jų svarstymą?

Kaip neleisime parlamentams tapti pasyviais technologijų pažangos stebėtojais, o padarysime juos aktyviais krypties formuotojais?

Kaip užtikrinsime žmogaus balsą sprendimų priėmime, kai vis daugiau sprendimų formuoja automatinės sistemos?

Kaip apsaugosime teisėkūrą nuo technologijos keliamų rizikų, bet neatsisakysime jos galimybių?

Tai ne techniniai, o strateginiai klausimai, kurie reikalauja lyderystės. Ir parlamentai turi būti institucijos, rodančios kryptį. 

Apie DI kalbėjomės su daugelio Europos Sąjungos valstybių parlamentais – ir absoliuti dauguma sutinka: DI yra ne tik galimybė, bet ir potenciali grėsmė, jeigu jo diegimas nebus sąmoningai valdomas.

Lietuvos Parlamente nusprendėme elgtis sąmoningai ir pirmiausia įsivardinti galimas DI rizikas ir grėsmes bei nustatyti jų valdymo mechanizmus. Suprantame, kad kiekvienas diegiamas sprendimas turi būti grįstas ne vien technologiniu efektyvumu, bet ir aiškiais atsakomybės, etikos, atitikties bei rizikos valdymo principais.

Būtent todėl mūsų kelias prasidėjo nuo atsakingo pasirengimo – ne nuo technologijos įdiegimo, o nuo jos sąmoningo valdymo.

Pradėjome ne nuo įrankių, o nuo procesų. Žemėlapiais išskaidrinti pagrindiniai darbo srautai: teisėkūros ciklai, komitetų veikla, piliečių korespondencijos valdymas, vertimai, dokumentų apyvarta. Kiekvienas procesas turi savo savininką, dokumentuotas įvestis ir išvestis bei aiškiai apibrėžtus kokybės rodiklius. Įgyvendinami aukštos vertės pilotiniai projektai: nuo stenogramų santraukų iki teisės aktų pataisų panašumo analizės ir dvikalbių vertimų. Vykdome pasirengimą krizinėms situacijoms: prioritetų suvestinės, informacijos srautų valdymas, teisinės priežiūros stiprinimas.

Lietuvos parlamente tikime, kad technologijos neturėtų būti mechaniškai „įdiegiamos“ į esamas struktūras. Mes veikiame strategiškai. Pirmiausia mes pertvarkome institucijos veikimo logiką – kad ji būtų pasirengusi veikti kartu su DI, bet neprarastų to, kas svarbiausia: žmogaus sprendimo, demokratinės kontrolės, atskaitomybės.

Vietoje to, mes peržiūrime pačias šias struktūras – procesus, atsakomybes, kompetencijų paskirstymą – kad galėtume tikslingai, atsakingai ir strategiškai pasinaudoti DI teikiamomis galimybėmis.

Siekdama sistemingo požiūrio į inovacijas, Seimo kanceliarija įkūrė Strategijos ir inovacijų skyrių, kuris koordinuoja eksperimentus, užtikrina metodologinį nuoseklumą ir stiprina bendradarbiavimą su akademine bendruomene. Kartu veikia Dirbtinio intelekto priežiūros komisija – vieno langelio principu organizuotas institucinis centras, atliekantis rizikų vertinimą, formuojantis rekomendacijas ir kuriantis atsakingo taikymo gaires. Šį ekosisteminį pagrindą papildo Nacionalinio teisės aktų registro transformacija į atvirą, mašininiu būdu skaitomą duomenų infrastruktūrą, skirtą tiek moksliniams tyrimams, tiek technologinėms inovacijoms. Visa tai grindžiama holistiniu požiūriu į saugumą – kibernetinis saugumas integruotas į visus architektūros sluoksnius: nuo tapatybės valdymo ir sistemų segmentavimo iki nuolatinio incidentų valdymo.

Didžiausias mūsų investicijų prioritetas – žmonės. Nes pažangiausios technologijos vertos tiek, kiek jomis pasitikima, kiek jos suprantamos, ir kiek jos tarnauja viešosios vertės kūrimui.

Mūsų tikslas – ne technologijų diegimas, o gebėjimų stiprinimas. Todėl mokymasis ir eksperimentavimas yra skatinami.

Todėl mūsų pasirinkimas aiškus – auginti žinias, ugdyti atsakomybę ir kurti erdvę, kurioje pažanga nėra iššūkis, o kasdienis veiklos pagrindas.

Esame epochos, kurią keičia dirbtinis intelektas, pradžioje.

Tai ne tik technologinis lūžis – tai vertybinio pasirinkimo momentas.

Galime veikti atsargiai – arba galime veikti sąmoningi.

Galime reaguoti – arba galime formuoti ateitį.

Lietuvos Seimo kanceliarija renkasi formuoti.

Ne rytoj – šiandien.

Ne vieni – kartu su Jumis.

Kviečiu Jus jungtis prie šio kelio.

Ir kviečiu Jus atvykti į Vilnių – miestą, kuriame parlamentinės inovacijos tampa sprendimais.