2017 m. Laisvės premija skirta laisvės gynėjai, politinei kalinei N. Sadūnaitei
2017 m. lapkričio 16 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2017 metų Laisvės premiją paskirti laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei. Už tai (Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-1366) vienbalsiai balsavo 113 Seimo narių.
Seimo Laisvės premijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus. Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Dėl savo pogrindinės veiklos laisvės gynėja N. Sadūnaitė yra laikoma viena žymiausių šio laikmečio Lietuvos disidente, kovotoja už žmogaus teises ir Lietuvos laisvę. 1955 m. N. Sadūnaitė pasirinko vienuolės kelią, dirbo Vilniaus kūdikių namuose sekretore-mašininke. Baigusi medicinos seserų kursus, ji dirbo įvairius darbus: skalbėja, gaisrininke, slauge.
Į sovietinio saugumo akiratį N. Sadūnaitė pateko 1970 metais, kai ėmėsi ginti valdžios persekiojamus kunigus. 1971 m. ji slapčia nugabeno į Maskvą ir perdavė užsienio šalių diplomatams Lietuvos žmonių memorandumą dėl sąžinės laisvės suvaržymų sovietinėje Lietuvoje. Jos dėka šis dokumentas pasirašytas daugiau nei 17 tūkst. tikinčiųjų, tapo žinomas visame pasaulyje.
Nuo 1974 m. N. Sadūnaitė pradėjo dauginti ir platinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Už tai 1974 m. suimta ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams sunkiųjų darbų kalėjime ir trejiems metams tremties. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje ir kitose vietose Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą ir toliau dalyvavo leidžiant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Nuo 1982 m. ji Lietuvoje gyveno nelegaliai, slapta susitikdavo su disidentais Maskvoje. 1987–1988 m. buvo saugumo suimta ir tardoma, kankinama, nuodijama narkotikais ir radiacija, tačiau nepalūžo. N. Sadūnaitė aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo įvykiuose. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo ji kalbėjo pirmajame viešame protesto prieš sovietinę santvarką mitinge. Po to vėl buvo KGB tardoma bei persekiojama. Lietuvos ypatingajame archyve išlikusi N. Sadūnaitės baudžiamoji byla liudija laisvės gynėjos ištvermę, išmonę ir drąsą.
2017 metų Laisvės premija Nijolei Sadūnaitei bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – 2018 m. sausio 13-ąją.
Laisvės premija įsteigta 2011 m. rugsėjo 15 d. 2011 m. Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, 2012 m. – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, 2013 m. – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, 2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, 2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir Prezidentui Valdui Adamkui.
Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausiasis specialistas
Rimas Rudaitis
Tel. (8 5) 239 6132, el. p. [email protected]
Rimas Rudaitis