Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba iškilmingame minėjime Sąjūdžio trisdešimtmečio proga

2018 m. birželio 4 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotrauka

Gerbiamieji Sąjūdžio žmonės, Jūsų Ekscelencija Prezidente Valdai Adamkau, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininke profesoriau Vytautai Landsbergi, jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiamieji kolegos, ponios ir ponai. Pradėti noriu dėkodamas, ir kviesdamas pagerbti Sąjūdžio žmones, o tuos, kurių nėra tarp mūsų, pagerbti tyla.

Ačiū.

Sąjūdis. Ką reiškia šis žodis? Sujudimas, pabudimas, prisikėlimas ir kažko naujo pradžia. Pradžia, kaip ir Pradžios knygoje, tai žodis, kuris prieš trisdešimt metų turėjo tokią didelę prasmę. Tada, prieš trisdešimt metų, mūsų visuomenės šviesuoliai, nepaisant jų profesijos ir įsitikinimų, turėjo vienintelį tikslą. Tas tikslas buvo nepriklausomybė. Šį vienintelį tikslą turėjo visos  Baltijos sesės. Norėjome tikėti ir tikėjome, kad galime pasitraukti iš užgrobėjo nasrų. Tikėjome, kad laimėsime, ir jei nelaimėsime – laisvės sėkla bus pasėta ir vieną dieną sudygs, kaip sudygo didžiųjų sukilimų metu, nepriklausomybės aušroje, kaip sudygo rezistencijos pradžioje. 

Bet mums pavyko. Sąjūdis supurtė nesupurtomą, išjudino nepajudinamą, sukūrė stebuklą.

Pasiekusi tą vienintelį trokštamą tikslą, Lietuva susikūrė, iškeldama sau naujus tikslus. Ir kiekvienas, jau turėdamas teisę į savo įsitikinimus ir galimybę juos reikšti, iškėlė savo tikslus, kuriems pasiekti reikėjo kompromisų ir diskusijų.

Taip gimė Respublika, taip gimė demokratinė partinė sistema ir demokratinis kūno stuburas.

Žmonės ir jų įvairovė yra visa ko pagrindas. Ne diktatas ir cenzūra. Tolerancija ir pagarba kitokiai nuomonei – tai aukštos politinės kultūros ženklai. Ženklai, kurių šiandien, deja, kartais stokojama.

Šiandien mes stiprūs. Taip, kaip ir prieš keturiolika metų, kai stojome į Europos Sąjungą ir NATO, kai politinės partijos susitarė dėl bendro tikslo. Taip, kaip ir dėl narystės Ekonominio saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje radome būdą susitelkti. Taigi turime nuolatos, tiek pozicija, tiek opozicija, įsiklausyti vieni į kitų nuomonę ir ieškoti kompromisų, priimti kritiką ir mokytis iš klaidų.

Kartais klystame, lyg atrodytų negrįžtamai, keičiamės, keičiame ir taip laimime. Laimime taiką, laimime nepriklausomybę, laimime demokratiją – turime laisvę. Turime, nes prieš 30 metų mokslo ir laužų šviesoje sukūrėme Sąjūdį.

Būkime tos šventinės šviesos verti. Su švente visus! Ačiū.