Seimas priėmė pataisas dėl prisijungimo prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų

2018 m. gruodžio 20 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas priėmė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas (projektai Nr. XIIIP-2577 ES (3), Nr. XIIIP-2578(2), kuriomis siekiama įtvirtinti aiškų teisinį reguliavimą, siekiant apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio, ir nustatyti išsamų individualių nuotekų tvarkymo sistemų naudojimo, priežiūros ir kontrolės reglamentavimą. Už naujas nuostatas balsavo 73 Seimo nariai, susilaikė 12 parlamentarų.

Pagal priimtus pakeitimus asmenys, netinkamai tvarkantys nuotekas, privalės per 9 mėnesius sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Nepasiturintiems asmenims, turintiems teisę į paramą, nustatyta tvarka galės būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose.

Gyventojui už šios pareigos nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė. Gyventojai, nesudarę sąlygų prisijungti, iš pradžių bus įspėjami, o pakartotinai prasižengus numatyta bauda nuo 70 iki 100 eurų.

Įstatymo pakeitimais savivaldybėms įtvirtinama pareiga tvirtinant infrastruktūros plėtros planus, juose nustatyti aglomeracijų teritorijų ribas. Aglomeracija bus laikoma miestų teritorija, kurioje gali susidaryti 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti tarša ir kurioje geriamasis vanduo tiekiamas centralizuota tiekimo sistema arba išgaunamas individualiai, o susidarančios nuotekos surenkamos centralizuotomis surinkimo sistemomis arba sutvarkomos valymo (ar) kaupimo įrenginiais.

Įstatyme įtvirtinta, kad kai aglomeracijoje centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba jų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina, tokiose planu išskirtose teritorijose turės būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų.

Reikalavimas individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose užtikrinti nuotekų išvalymą iki nustatytų keliamų reikalavimų nebus taikomas, jei nustatoma, kad į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius miestų nuotekų valymo įrenginius patenkančiose nuotekose bendras fosforo kiekis ir bendras azoto kiekis bus sumažinamas bent  po 75 proc.

Europos Komisija teigia, kad Lietuva tinkamai neįvykdė Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimų ir pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Pažeidimo procedūra pradėta 2017 m. vasario 15 d. Pagrindiniu pažeidimu laikoma tai, kad Lietuva neužtikrino, kad 58 aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir ne daugiau kaip 2 proc. – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.

Kaip skelbia Aplinkos ministerija, 2016 m. centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 81,26 proc. Lietuvos gyventojų, 73,67 proc. gyventojų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis. Per 2007–2013 metų laikotarpį Miestų nuotekų direktyvai įgyvendinti Lietuva su ES parama investavo apie 1 mlrd. eurų.

Priimtos naujos pataisos įsigalios 2019 m. gegužės 1 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]