Ateities komitetas: ar 2030 m. biotechnologijų sektoriaus indėlis į Lietuvos BVP sieks 5 proc.?

2021 m. balandžio 29 d. pranešimas žiniasklaidai

Balandžio 28 d. Seimo Ateities komitetas organizavo jau 9-ąją neformalaus Ateities forumo „Lietuvos intelektualinis savarankiškumas“ virtualią diskusiją, kurioje akademinio pasaulio atstovai diskutavo apie vieną iš perspektyviausių Lietuvos ateities sričių – biotechnologijas. Renginyje kalbėta apie dvi pagrindines biotechnologijų mokslo ir verslo perspektyvas, nubrėžtos galimos jų raidos projekcijos ir aptartos realios bei planuojamos valstybės investicijos į šį sektorių.  

Biotechnologijų verslo atstovai pristatė sklandžiai veikiantį Gyvybės mokslų centro vystomą inovacijų grandinės modelį, kuriame fundamentinių ir taikomųjų tyrimų dėka yra kuriami nauji produktai ir vystoma jų gamyba. Lietuvoje turime ir galime didžiuotis pasaulinio lygio mokslininkais, jaunaisiais mokslo talentais, aukščiausio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūra, taip pat stipriais tarptautiniais prekės ženklais. Nors valstybės subsidija jau nebėra pagrindinis Gyvybės mokslų centro finansavimo šaltinis, valstybės lūkesčiai, siekiant transformuoti šalies ūkį iš mažos ir vidutinės į didelės pridėtinės vertės ekonomiką, mokslo ir studijų institucijų žiniomis grįsto verslo atžvilgiu yra stipriai išaugę.

Mokslininkai diskusijoje vieningai akcentavo verslo ir mokslo bendradarbiavimo bei jo turinio svarbą. Pasak jų, tokio bendradarbiavimo dabar tiesiog nėra, nors šios dvi sritys yra viena nuo kitos tiesiogiai priklausomos. Mokslas ir verslas turi bendrą sąsają – aukštos kvalifikacijos kokybiškai parengtus biotechnologijų specialistus: mokslo sektorius rūpinasi jų ruošimu, o verslas kuria poreikį ir yra pasiruošęs jų įveiklinimui.

Perspektyviausioje Lietuvos ateities srityje – biotechnologijose – šiuo metu pastebimas disbalansas tarp investicijų finansavimo ir supratimo apie jų reikšmę bei kuriamą pridėtinę vertę. Forume vieningai sutarta, kad investicijos tiek į biotechnologijų mokslą, tiek į verslą nėra sistemiškos ir nuoseklios, o labiau chaotiškai išbarstomos visiems po truputį. Šiomis dienomis pristatytame Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (RRF) mokslui ir švietimui numatyta tik 10 proc. visos vertės. Vis tik didesniam proveržiui pasiekti iki 2030 m. į šalies biotechnologijų sektoriaus inovacijas valstybė turėtų investuoti bent 200 mln. eurų. Atitinkamai, po 10 metų tai  padidintų Lietuvos BVP nuo 1,5 iki 5 proc., jeigu valstybė turėtų aiškią strategiją ir ryžtųsi didesnėms finansinėms investicijoms, sukurtų sistemą, užtikrinančią verslo ir universitetų bendradarbiavimą.

Lietuva šiuo metu oficialiai vykdo inovacijų politiką ir turi parengtų šios srities strategijų, tačiau jos labiau primena „lozungų“ rinkinius nei konkretų veiksmų planą. Diskusijos dalyvių nuomone, teisinga ir veikli strategija privalo turėti labai aiškiai pasiekiamus ir išmatuojamus rodiklius, būti pagrįsta materialiaisiais ir žmogiškaisiais resursais bei skaičiais, joje privalo būti išskaičiuota ir įvairiapusiška grąža. Forume akcentuota būtinybė biotechnologijas suprasti kaip vieningą ekosistemą, kurioje visos dalys privalo funkcionuoti darniai ir tvariai, nes atsiradus spragų bent vienoje grandyje, tai vienareikšmiškai atsiliepia visiems kitiems biotechnologijų ekosistemos elementams.

Svarbiame ir reikšmingame neformaliame Ateities virtualiame forume diskutavo akad. prof. habil. dr. Vladas Algirdas Bumelis, akad. prof. habil. dr. Eugenijus Arvydas Janulaitis, akad. prof. habil. dr. Saulius Klimašauskas, akad. prof. dr. Virginijus Šikšnys, akad. prof. dr. Gintaras Valinčius,  

dr. Gintarė Tamašauskaitė-Janickė, Aurimas Pautienius-Želvys ir kiti forumo dalyviai. Diskusiją moderavo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Visus besidominčius biotechnologijomis kviečiame Seimo interneto svetainės Youtube paskyroje peržiūrėti visą įvykusios diskusijos ĮRAŠĄ.

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]