Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimo narių rinkimų tvarką nustato Seimo rinkimų įstatymas.

Seimo nariai renkami 71 vienmandatėje ir 1 daugiamandatėje rinkimų apygardose pagal mišrią rinkimų sistemą. Vienmandatėse apygardose išrenkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą. Teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja partijos, kurių kandidatų sąrašai surenka daugiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Koalicijoms yra nustatytas 7 proc. rinkimų slenkstis.

Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas. Jie rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija, apygardų rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos.

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.

Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

Seimo nario priesaikos tekstas (prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio):

„Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir
įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos
nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai,
Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!“

Pagrindines Seimo nario teises ir pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo statutas ir kiti įstatymai.

Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

Įstatymų projektams nagrinėti Seimas sudaro komitetus, o siauresnės paskirties reikalus nagrinėja komisijos (nuolatinės ir laikinosios). Parlamento sesijos darbų programas ir posėdžių darbotvarkes svarsto, komitetų ir frakcijų darbo organizavimą derina Seniūnų sueiga, kurią sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai.

• Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas
• Vyriausioji rinkimų komisija