

2010 m. rugsėjo 29 d. pranešimas VIR
Rugsėjo 29 d. Žmogaus teisių komitetas apsvarstė
naujai parengtą Probacijos įstatymo projektą bei su šio projekto įgyvendinimu
susijusius įstatymų pakeitimus. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo projektas parengtas, siekiant sukurti palankią teisinę
aplinką Lietuvoje vykdyti probaciją (bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį
atleidimą nuo bausmės prieš terminą ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų).
Įstatymo projektą pristatė teisingumo
ministras Remigijus Šimašius, kiti ministerijos atstovai. Įstatymo rengėjų
teigimu, Lietuva yra viena pirmaujančių
šalių pasaulyje pagal įkalintų
asmenų skaičių. Priėmus svarstomą įstatymo projektą turėtų būti išspręsta
perpildytų laisvės atėmimo vietų problema,
būtų atsisakyta militaristinio pobūdžio probacijos sistemos, sistema taptų humaniškesnė, orientuota į
nusikaltusio asmens pozityvią resocializaciją. Lygtinai paleisti asmenys būtų
stebimi elektroniniu būdu, o ne lankantis pareigūnui. Šiems asmenims būtų teikiama
įvairi socialinė pagalba, siekiama, kad asmuo integruotųsi į visuomenės
gyvenimą ir pakartotinai nenusikalstų. Komitetas pritarė įstatymo projektui,
tačiau atkreipė dėmesį, kad įgyvendinant projekto nuostatas ir reorganizuojant
sistemą nebūtų pažeisti statutinių pareigūnų, teisėti lūkesčiai.
Komitetas išklausė Seimo kontrolieriaus Romo
Valentukevičiaus informaciją apie situaciją įkalinimo įstaigose ir ten
kylančias žmogaus teisių problemas. Lietuva yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą
ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. Kiekviena valstybė, šios
Konvencijos šalis, turi prižiūrėti, kad būtų užkirstas kelias kankinimams ir
kitokiam žiauriam elgesiui laisvės atėmimo vietose. Seimo kontrolierių įstaigoje
veikia Žmogaus teisių padėties uždarose laisvės apribojimo institucijose
stebėtojų grupė. Kontrolieriaus įstaiga tiria asmenų skundus dėl žmogaus teisių
pažeidimų laisvės atėmimo vietose. R.Valentukevičius išvardijo dažniausias
problemas, iškeltas pareiškėjų laiškuose: žmogaus teises pažeidžiantys
pareigūnų veiksmai, nepakenčiamos asmenų laikymo sąlygos, nesprendžiami
sveikatos priežiūros klausimai. Tačiau Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį ir į
prižiūrėtojų sudėtingas darbo sąlygas. Komiteto nariai teiravosi apie Seimo
kontrolieriaus tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Eglės Kusaitės byloje. Žmogaus
teisių komitetas gauna nemažai prašymų įvertinti žmogaus teisių pažeidimus
šioje rezonansinėje byloje. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka pabrėžė, kad politikų
kišimasis į konkrečią baudžiamąją bylą prieštarautų Lietuvos Respublikos
Konstitucijai. Tuo tarpu Seimo kontrolieriui įstatymas suteikia įgaliojimus tirti skundus dėl
prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises
ir laisves.
Kontrolierius tyrimą atliko pagal pačios merginos skundą
dėl patirto teisėsaugininkų smurto. „Ką nors rasti
įrodančio smurtą, nepavyko", - sakė Seimo kontrolierius. R.Valentukevičius pabrėžė, kad sunku nustatyti, kas iš tiesų
įvyko prieš 5 ar 6 mėnesius, tačiau byloje esami dokumentai, liudija, jog iš
tardymų parvežtą įtariamąją apžiūrėdavo medikai ir nerasdavo jokių sumušimų,
jokių smurto žymių. Po apžiūros protokolais yra Eglės Kusaitės parašas.
Eglė Gibavičiūtė,
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja (tel. 239 6809, el. p. [email protected])