2010 m. spalio 6 d. pranešimas VIR

Spalio 6 d. Žmogaus teisių komitetas pritarė įstatymų projektams, kuriais siekiama efektyviai  spręsti smurto privačioje erdvėje problemą. Priėmus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas agresyviai besielgiantiems šeimoje asmenims būtų apribota galimybė laikyti ginklą. Ginklai ir šaudmenys būtų  laikinai ar visam laikui atimti iš asmenų smurtaujančių prieš šeimos narius, sugyventinius, artimuosius giminaičius.

Baudžiamojo proceso kodekso keičiama nuostata padės užtikrinti nukentėjusio asmens teises ikiteisminio tyrimo metu, ypač esant nepilnamečiams vaikams. Vertinant esamą praktiką, kai teismas skiria gyventi skyrium, dažniausiai tenka išeiti gyventi kitur nukentėjusiajam, o ikiteisminis tyrimas gali vykti neapibrėžtą laiką. Priėmus įstatymo pakeitimus, būste, kuriame nuolat gyveno įtariamasis ir nukentėjusysis, gyventi liktų nukentėjusysis, išskyrus tuos atvejus, kai pats nukentėjusysis nusprendžia kitaip.

Papildžius Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir įvedus smurtautojui už smurtą privačioje erdvėje  administracinę atsakomybę, būtų sudaroma galimybė tiek nukentėjusiam, tiek smurtautojui įvertinti veiksmus ir pasekmes dar nepradėjus baudžiamojo proceso. Šiame kodekse įvesta administracinė atsakomybė neužkerta kelio po pirmojo smurto patyrimo nukentėjusiajam kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Dabartinis teisinis reglamentavimas nėra pakankamai aiškus, todėl policijos pareigūnams ne visuomet aišku, kada būtina įsikišti į šeimos konfliktą ir apsaugoti aukos psichinę ir fizinę sveikatą.  Įstatymo projekto iniciatoriai siekia, kad   kiekvienas nukentėjęs asmuo, dėl tam tikrų priežasčių negalėdamas apsiginti pats, turi būti užtikrintas, kad gaus valstybės pagalbą, o smurtautojas bus nubaustas už padarytą kitam asmeniui neteisėtą veiką.

Civilinio proceso kodekse nurodyta norma leidžia vykdyti išieškojimą už skolininko asmenines prievoles iš skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio, pensijos , stipendijos ar kitų jo pajamų, nes yra traktuojama, kad tai yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje dalis priklauso tiek skolininkui, tiek skolininko sutuoktiniui. Kurioziškesnė situacija susidaro tuomet, kai smurto atveju nukentėjusiam sutuoktiniui išsikvietus pareigūnus į pagalbą ir smurtautoją nubaudus, vėliau pačiam nukentėjusiajam tenka susimokėti baudą, paskirtą smurtautojui. Tad kyla klausimas, kam nuketėjus kreiptis į pareigūnus, jei nukentėjusysis paskui pats turės susimokėti baudą. Norint išvengti tokių susidariusių situacijų, pasiūlyta norma, kad išieškojimas galimas iš skolininko sutuoktinio pajamų šaltinio tik tuomet, kai nukentėjęs sutuoktinis duoda tam sutikimą.

Žmogaus teisių komitetas pritarė, kad bauda už smurtavimą prieš šeimos narį neturėtų būti mokama iš šeimos biudžeto, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad priėmus siūlomą įstatymo projektą būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiavimui. Todėl komitetas pasiūlė tobulinti įstatymo projektą  numatant konkrečius išieškojimo negalimumo atvejus, pavyzdžiui, kai bauda susijusi su smurtu prieš šeimos narius.

Eglė Gibavičiūtė,

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja  (tel. 239 6809, el. p. [email protected])