2010 m. spalio 12 d. pranešimas VIR

 

Spalio 11 d. Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, su kuria aptarė šalies užsienio politikos aktualijas – santykius su kaimyninėmis valstybėmis bei pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ESBO 2011 m. ir Europos Sąjungai 2013 m. antrajame pusmetyje.

 

Lietuvos užsienio politikos prioritetai nekinta – tai praktinės integracijos į euroatlantines Europos Sąjungos ir NATO institucijas ir struktūras gilinimas bei draugiški, abipuse pagarba ir abipuse nauda grįsti santykiai su artimesnėmis ir tolimesnėmis kaimyninėmis šalimis.

 

Lietuvos narystę NATO, transatlantinius santykius ir strateginę partnerystę su JAV vertiname pirmiausia kaip šalies karinio saugumo priemonę ir garantą, o narystę Europos Sąjungoje – kaip priemonę ir galimybę spartesniam šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo modernizavimui. Šiandieniniame moderniame ir globaliame pasaulyje transatlantinės partnerystės logika nesensta, o Europos ir JAV bendradarbiavimas duoda geriausią rezultatą sprendžiant pasaulyje iškylančias globalias problemas ir naujus iššūkius.

 

Naudodamasi narystės Europos Sąjungoje ir NATO teikiamomis galimybėmis, Lietuva privalo būti pasirengusi vykdyti ir su šia naryste susijusius finansinius bei kitus įsipareigojimus, tokius kaip šalies karinių pajėgų gynybinių pajėgumų užtikrinimas, dalyvavimas taikos palaikymo operacijose ir misijose.

 

Vertindami Lietuvos santykius su kaimyninėmis šalimis, ypatingai svarbią reikšmę teikiame Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimui. Šiaurės ir Baltijos valstybių regionas turi visas galimybes tapti novatoriškų idėjų, pilotinių projektų ir tikslinių Europos integracijos gilinimo iniciatyvų gimimo ir įgyvendinimo vieta. Sėkmingas Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas taps dar vienu svarbiu postūmiu šia linkme.

 

Konkrečiu Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimo pavyzdžiu galėtų tapti neseniai paskelbtos buvusio Europos Komisijos Prezidento Žako Deloro (Jacques Delors) ir Europos Parlamento pirmininko Ježio Buzeko (Jerzy Buzek) Europos energetinės bendrijos steigimo idėjos praktinis įgyvendinimas, kurį galima būtų pradėti nuo mūsų – Baltijos ir Šiaurės valstybių – regiono.

 

Santykius su Lenkija Lietuva siekia išlaikyti strateginės partnerystės lygmenyje, grindžiant juos bendru Baltijos regiono problemų suvokimu ir bendromis pastangomis ieškant tų problemų sprendimų. Partnerystei su Lenkija strateginiais klausimais, tokiais kaip pozicijų Europos Sąjungos ir NATO formatuose derinimas, bendri energetinio saugumo projektai, neturi kliudyti išryškėję probleminiai dvišalių santykių klausimai.

 

Kitais metais minėsime bendros Lietuvos ir Lenkijos Gegužės trečiosios Konstitucijos 220-ąsias metines. Su Lenkija mus sieja istoriniai laisvės siekiai ir mūsų bendri XIX amžiaus išsivadavimo judėjimai. Todėl nei Lietuva, nei Lenkija negali sau leisti prabangos būdamos Europos Sąjungos ir NATO narėmis eiti abipusio etninio atšiaurumo keliu. Lietuva ir Lenkija negali sau leisti panirti į „liliputų karus“.

 

Lietuva yra atvira ir geranoriškai nusiteikusi plėtoti santykius su Rusija, grįstus abipuse nauda ir abipuse pagarba, bei tikisi to paties ir iš Rusijos. Lietuvai Rusija yra svarbi partnerė prekybos ir investicijų, energetinio saugumo, finansinio sektoriaus, mokslo, švietimo ir kultūros srityse. Tikimės, kad naujajame ES ir Rusijos Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime bus nustatyti visapusiški ir teisiškai įpareigojantys bendradarbiavimo su Rusija rėmai, kuriuose atsispindės visos pagrindinės santykių sritys, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, demokratinėms vertybėms ir pagarbos teisinės valstybėms principams. Esame įsitikinę, kad Europos Sąjungos ir Rusijos partnerystės modernizavimas turi reikšti ne tik ekonominių santykių, bet ir požiūrio vienas į kitą modernizavimą.

 

Su būsimaisiais Prezidento rinkimais Baltarusijoje susiję politiniai procesai neabejotinai lems būsimąjį šios šalies politinės raidos scenarijų. Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu priklausys pirmiausia nuo pačios Baltarusijos valdžios pastangų artėti prie europinių demokratijos standartų. Lietuva ragina Baltarusiją kuo plačiau atverti šalį demokratinėms taisyklėms ir normoms, o Europos Sąjungos ekonominis bendradarbiavimas su šia šalimi, bendrai vykdomi infrastruktūriniai, aplinkosauginiai ir kiti projektai gali prisidėti diegiant joje demokratines tradicijas.

 

Prisimindama neseną savo pačios istoriją Lietuva jaučia simpatiją Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalims ir ragina Europos Sąjungą stiprinti jose savo politinį aktyvumą. Lietuva pasisako už tai, kad šioms šalims būtų suteikta europinė perspektyva ir jos būtų kuo plačiau įtraukiamos į bendrus su Europos Sąjunga projektus, pabrėžiančius Europos ekonominio ir socialinio modelio privalumus.

 

Šiuo metu Lietuva pirmininkauja Demokratijų bendrijai, 2011 m. sausio 1 d. perimsime pirmininkavimą ESBO, o 2013 m. antrajame pusmetyje Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Visi šie pirmininkavimai – tai Lietuvos kaip aktyvios tarptautinės bendrijos narės įvertinimas bei naujos galimybės Lietuvai būti dar labiau matomai tarptautinėje erdvėje. Pagal šiuos pirmininkavimus, jų eigą ir jų rezultatus bus sprendžiama apie mūsų šalies dalykiškumą bei patikimumą. Todėl visų mūsų uždavinys – užtikrinti tinkamą pasirengimą pirmininkavimams, skiriant tam reikiamus personalo bei finansinius išteklius.

 

Emanuelis Zingeris,

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas (tel. 239 6644)