2010 m. spalio 13 d. pranešimas VIR

Spalio 13 d. Informacinės visuomenės plėtros komitete (IVPK) vyko diskusija tema – „Prieigos prie internetinių lažybų užkardymo problema ir perspektyvos: teisinis ir technologinis aspektai“. Diskusiją inicijavo „Nordia Baublys & Partners“ advokatų profesinės bendrija, atstovaujanti asociacijai „Lažybų organizatorių aljansas“. Renginyje dalyvavo valstybinių institucijų, verslo atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys.  

Diskusijos metu buvo kalbėta apie azartinių lošimų teisinį reguliavimą Lietuvoje, internetinių lažybų legalizavimo galimybes, ryšių operatorių galimus veiksmus ribojant nelicencijuotai veikiančių azartinių lošimų bendrovių veiksmus bei kitais diskusijos tema aktualiais klausimais.

 „Nordia Baublys & Partners“ advokatų profesinės bendrijos teisininkas Karolis Vinciūnas apžvelgė azartinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką reguliuojančią įstatyminę bazę Lietuvos Respublikoje. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą yra numatyta, kad „draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką“ (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) 10 str. 1 d.). Pagal minėtą įstatymą, lažybos Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti teisėtai organizuojamos tik bendrovių, turinčių Valstybinės lošimų priežiūros komisijos išduotą licenziją organizuoti azartinius lošimus, bei tokiai bendrovei turint lažybų punktą, kuriame gali būti priimamos lažybų lošėjų statomos sumos. Kaip teigia teisininkas, nepaisant šių įstatymiškai apibrėžtų nuostatų, šiuo metu vis daugiau azartinių lošimų yra organizuojama internetu, tačiau šiuo metu galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme nėra aiškiai reglamentuota, kad subjektai, turintys teisę organizuoti lažybas ir totalizatorių, gali organizuoti minėtus žaidimus naudodami ryšio priemones. Nelicencijuotos azartinius lošimus Lietuvos Respublikoje organizuojančios bendrovės naudojasi šio įstatymo neapibrėžtumu, todėl Lietuvoje pagal Azartinių lošimų įstatymą veikiančios bendrovės atsidūrė nelygiavertėje konkurencinėje erdvėje.

Siekiant kuo greičiau užpildyti šią teisinę spragą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimu buvo sudaryta darbo grupė, darbo grupės vadovu paskirtas Seimo narys Žilvinas Šilgalis. Minėta darbo grupė, atsižvelgusi į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, 2010 m. spalio 12 d. užregistravo Lietuvos Respublikos lažybų ir totalizatoriaus įstatymo projektą Nr. XIP-2214(2). Seimo narys Žilvinas Šilgalis diskusijos dalyviams trumpai pristatė šiuo projektu siekiamų tikslų - pakeisti galiojantį Azartinių lošimų įstatymą atsižvelgiant į tai, kad lažybos ir totalizatorius gali sukelti žalą žmonių sveikatai, taip pat socialinę ir ekonominę žalą valstybei bei atsakė į dalyvių užduotus klausimus.

Taip pat diskusijos dalyviai buvo supažindinti su šiuo metu vykstančiais teisminiais ginčais. Vieną iš jų inicijavo asociacija „Lažybų organizatorių aljansas“ (toliau – Asociacija), vienijanti legaliai šalies teritorijoje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves. Asociacija kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, neteisėtų veiksmų nutraukimo ir žalos susijusios su nelegaliai veikiančių lažybų organizatorių veikla atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje uždraudė atsakovams „bwin International Ltd.“, „Unibet (International) Ltd.“, „Nordic Gaming Group Ltd.“, „Spread Your Wings Ltd.“ ir „bet365 Ltd.“ imtis veiksmų, susijusių su lažybų organizavimo paslaugų teikimu bei reklama, bet kokia forma ar būdu įskaitant ir internetu, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas (nutartis) byloje.

Kaip teigė K. Vinciūnas, galimybę įvykdyti minėtą nutartį turi interneto ryšio operatoriai (paslaugų tiekėjai), turintys tiesioginius ir / ar netiesioginius internetinio ryšio kanalus su užsienio operatoriais. Tiek Asociacija, tiek ir Valstybinė lošimų priežiūros komisija kreipėsi į minėtus interneto paslaugų tiekėjus ir paprašė jų apriboti prieigas prie nelegalias lažybas organizuojančių bendrovių portalų, tačiau iki šios dienos toks prašymas nebuvo įvykdytas.

Tačiau diskusijoje dalyvavę internetinių ryšių operatorių atstovai (UAB „Balticum Tv“ direktorius Raimondas Gaidys, UAB „TEO LT“ Rizikų valdymo skyriaus direktorius Vytautas Bučinskas) teigė nesutinkantys, kad jie turėtų spręsti šią problemą. Pirmiausia dėl to, kad prieš teismui priimant nutartį civilinėje byloje nevyko jokio tarpusavio dialogo tarp operatorių ir Asociacijos, antra, kad apskritai interneto cenzūra yra neefektyvi ir technologiškai apeinama ryšio kontrolės priemonė ir trečia, kad dėl įrangos, skirtos blokuoti prieigą prie interneto, įsigijimo būtų patirti dideli nuostoliai. L. e. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas Feliksas Dobrovolskis, išreikšdamas savo atstovaujamos institucijos poziciją, replikavo, kad vis dėlto efektyviausiai prieigą prie turinio gali kontroliuoti to turinio saugotojas.  

Komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas, apibendrinęs posėdyje išsakytas mintis, vylėsi, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimu sudaryta darbo grupė atsižvelgs į diskusijoje dalyvavusių asmenų pozicijas ir sieks užtikrinti vieningą ir išsamesnį šios srities teisinį reglamentavimą.

Aušra Šenavičienė,

Informacinės visuomenės plėtros komiteto biuro padėjėja ( tel. 239 6984)