2010 m. spalio 27 d. pranešimas VIR

Spalio 27 d. Informacinės visuomenės plėtros komitete (IVPK) vyko diskusija „Teisėkūros proceso kompiuterizavimo perspektyvos: teisiniai ir organizaciniai aspektai“. Diskusijoje dalyvavo Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento direktorius Jurgis Bridžius, Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius bei kiti suinteresuoti asmenys.

Kalbant apie teisėkūros proceso kompiuterizavimo perspektyvas vyrauja du skirtingi požiūriai. Komiteto nariams buvo pristatytas Seimo kanceliarijos specialistų požiūris į minėtą problemą. J.Milerius informavo, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra pasirašęs vieną iš 4 Europos Sąjungos finansuojamų projektų „Elektroninė demokratija“, kuriuo e.demokratijos sričiai visoms Europos Sąjungos šalims yra skiriamas finansavimas. J.Bridžius išsamiai aptarė teisėkūros proceso kompiuterizavimo technologinius aspektus. Pirmiausia buvo apžvelgtas teisėkūros procesas ir informuota, kas pasikeistų, jeigu būtų priimtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos inicijuotas ir parengtas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo projektas Nr. XIP-2111. Pasak pranešėjo, įtaką šiandieninei situacijai padarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos atitinkamų skyrių nuostatos, taip pat Teisės aktų skelbimo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 485, nuostatos. Šiais teisės aktais Lietuvoje buvo įteisintas centralizuotas teisės aktų projektų derinimas visais lygmenimis.

Lietuvoje nėra bendros pareikštų teisėkūros iniciatyvų ir rengiamų teisės aktų projektų informacinės sistemos, šiuo metu veikia Teisės aktų informacinė sistema (toliau – TAIS) ir Teisės aktų registras (toliau – TAR), kurios yra tarpusavyje susijusios. J.Bridžiaus teigimu, TAIS de facto šiuo metu yra pagrindinis informacijos šaltinis, todėl TAIS gali būti naudojama jau dabar kaip oficiali teisės aktų registravimo sistema. Tokiu atveju TAR prarastų savo, kaip pagrindinio bazinio registro, statusą ir funkcijas. Kaip vieną iš TAIS privalumų J.Bridžius pažymėjo ir tai, kad ši sistema suteiktų galimybę visuomenei dalyvauti teisėkūroje, teikiant pastabas dėl numatomų įgyvendinti teisėkūros iniciatyvų ir rengiamų teisės aktų projektų, taip pat pastabas dėl atliekamos teisinio reguliavimo stebėsenos, tai būtų užtikrinta viešai skelbiant informaciją apie planuojamą konsultavimąsi su visuomene bei sudarant sąlygas asmenims TAIS visose teisėkūros stadijose teikti siūlymus ir pastabas. Visa tai leistų teisėkūros procesą padaryti vientisą, skaidrų, efektyvų ir kokybišką.

Išklausęs diskusijoje pasisakiusių asmenų pranešimus, komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pažymėjo, kad artimiausio posėdžio metu, kuris įvyks 2010 m. lapkričio 3 d., planuojama išklausyti ir Teisingumo ministerijos poziciją šiuo klausimu.

IVPK posėdyje taip pat buvo svarstoma Lietuvos Respublikos pozicija dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Plačiajuostis ryšys Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinimą augimą“ (KOM(2010) 472 galutinis), kuriai komiteto nariai bendru sutarimu pritarė.

Aušra Šenavičienė,

Informacinės visuomenės plėtros komiteto biuro padėjėja ( tel. 239 6984)