2010 m. spalio 27 d.

Vilnius

            Su dideliu nerimu ir susirūpinimu vertindamas pastaruoju metu pasirodžiusią informaciją apie Kaliningrado srities vadovybės ketinimus perduoti Kristijono Donelaičio memorialinį muziejų Tolminkiemyje (Čistyje Pruduose) Rusų stačiatikių bažnyčiai, Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetas (toliau – Komitetas) apgailestauja, kad Kaliningrado srities vadovybė apie šiuos savo ketinimus oficialiai neinformavo nei Valstybinės kultūros paveldo komisijos, nei kitų Lietuvos Respublikos valdžios institucijų.

            Komitetas pažymi, kad pirmojo rašytinio lietuvių literatūros kūrinio „Metai“ autoriaus       K. Donelaičio (1714–1780), dirbusio pastoriumi tuometinio Tolminkiemio liuteronų bažnyčioje, memorialinis muziejus buvo įkurtas 1964 m. kaip Kaliningrado istorijos ir meno muziejaus filialas. Šiuo metu muziejui priklauso žemės sklypas su sodu, klebonija ir bažnyčia, atstatyta 1979 m., rengiantis minėti K. Donelaičio 250-ųjų gimimo metinių sukaktį. Atstatyta bažnyčia niekada nebuvo kulto pastatas, o tik Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus sudedamoji dalis, kuriame įrengta memorialinė ekspozicija ir kurio kriptoje yra perlaidoti rašytojo palaikai. 1974 m. Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus buvo įtrauktas į Sovietų Sąjungos respublikinės reikšmės kultūros paminklų sąrašą, o 1997 m. – priskirtas Rusijos vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklams ir perduotas Kaliningrado srities valdžios institucijų globai. Šiuo metu juo rūpinasi ir jį prižiūri Kaliningrado srities Kultūros ministerija ir Nesterovo rajono valdžia.

            Primindamas Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus istoriją ir pabrėždamas išskirtinę K. Donelaičio kūrybos svarbą Lietuvos ir šio regiono kultūrai, apie kurią liudija tai, kad 1977 m. UNESCO sprendimu K. Donelaičio „Metai“ buvo įtraukti į Europos literatūros šedevrų sąrašą, o Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2014 metus Kristijono Donelaičio metais, kartu pasiūlydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir patvirtinti Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo 2010–2014 metų programą, Komitetas mano, kad būtina išsaugoti Kristijono Donelaičio memorialinį muziejų ir padaryti jį kuo plačiau prieinamą Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities visuomenei.

            Komitetas kreipiasi į Kaliningrado srities vadovybę, ragindamas Kristijono Donelaičio memorialinį muziejų, kaip išskirtinį kultūros objektą, išbraukti iš Rusų stačiatikių bažnyčiai numatytų perduoti kulto pastatų sąrašo, ir siūlo atsakingoms Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities institucijoms nedelsiant pradėti atvirą ir konstruktyvų dialogą, siekiant priimti bendrus, abiem šalims priimtinus sprendimus dėl būsimojo Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus statuso.

Komiteto pirmininkas         Emanuelis Zingeris