2010 m. lapkričio 12 d. pranešimas VIR

            Lapkričio 11 d. Kaimo reikalų komitetas  posėdyje pritarė Vyriausybės teiktam Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 7, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-2622. Atsižvelgiant į tai, kad  nuo 2009 m. į apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu sistemą įtraukti ūkininkai ir kiti žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys ir jų pajamų apmokestinimui buvo nustatyti pereinamieji laikotarpiai, šio įstatymo projekto tikslas  „įšaldyti“ šių pajamų apmokestinimą 5 procentų lygyje. Šį  5 procentų pajamų mokesčio tarifą numatoma taikyti praktiškai visoms individualios veiklos rūšims. Siekiant paskatinti žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pagrindines veiklos sritis – žemės ūkio produktų gamybą ir tam tikrų paslaugų žemės ūkiui teikimą, o taip pat užtikrinti tolesnį mokesčio lengvatos taikymą smulkiems ūkininkams, projektu tikslinama žemės ūkio veiklos pajamų sąvoka bei šių pajamų priskyrimo prie neapmokestinamųjų pajamų sąlygos. Be to, atsižvelgiant į žemės ūkio veiklos specifiką, t.y. jos sezoniškumą, siekiama nustatyti galimybę žemės ūkio veikla užsiimančiam gyventojui pasirinkti kitą nei kalendoriniai metai mokestinį laikotarpį.

            Svarstant šį įstatymo projektą Kaimo reikalų komitetas nepritarė Ekonomikos komiteto pasiūlymui netaikyti  lengvatų gyventojų pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir nustatyti kitus pajamų mokesčio tarifus: kai mokestinio laikotarpio pajamos siekia iki 100 tūkst. Lt taikyti 5 proc. tarifą ir  kai mokestinio laikotarpio pajamoms yra didesnės kaip 100 tūkst. Lt  taikyti 15 proc. tarifą.

            Komitetas yra tos nuomonės, kad toks pakeitimas reikštų, kad iš esmės būtų pakeičiama žemdirbių apmokestinimo sistema, visų žemės ūkio veikla užsiimančių gyventojų, net ir uždirbančių labai mažai pajamų, pajamos būtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, todėl labai tikėtina, kad tai sąlygotų žemdirbių ir juos atstovaujančių organizacijų pasipiktinimą.

            Kaimo reikalų komitetas konstatuoja, kad  nėra ekonominio ir loginio pagrindimo, kodėl individualia žemės ūkio veikla užsiimančius gyventojus, jei jų pajamos viršija 100 000 Lt, apmokestinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu ir nurodo, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos yra glaudžiai susijusios su Sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų nuostatomis.

 Gintarė Rimeisienė,

Kaimo reikalų komiteto biuro padėjėja  (tel. 239 6765 el. p. Gintarė.Rimeisienė@lrs.lt)