2010 m. lapkričio 16 d. pranešimas VIR

Šiandien visas pasaulis mini Tarptautinę tolerancijos dieną. Lapkričio 16-tąją Tarptautine tolerancijos diena paskelbė UNESCO, organizacija siekianti gerųjų tikslų žmogaus teisių apsaugos srityje. Tolerancija – tai pagarba kultūrų įvairovei, išraiškos formoms, žmogiškajam individualumui. Minėdami šią dieną turėtume žmonėms priminti apie toleranciją kaip vertybę, kuri suartina skirtingų kultūrų, skirtingo amžiaus, skirtingų fizinių galimybių, skirtingai mąstančius žmones.

Kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo amžiaus, fizinių galimybių ar kitų skirtybių, turi jaustis lygus tarp lygių ir išlikti orus. Žmogaus orumą lemia daugelis kriterijų. Saugi ir patogi aplinka yra būtina fiziniam ir dvasiniam asmens komfortui. Žmogus turi  jaustis nepriklausomas ir pilnavertis viešoje aplinkoje. Visuomenei brangus kiekvieno, taip pat ir turinčio negalią, asmens intelektas, kūrybinis  potencialas  ir tiesiog buvimas mūsų tarpe. Kiekvienas visuomenės narys turi turėti vienodas galimybes tapti profesionalu pasirinktoje srityje,  išreikšti save kūryboje ar sporte.

Nežiūrint jau priimtų įstatymų, visuomenėje vis dar gajūs įsisenėję stereotipai, nepagarbus požiūris į asmenis, turinčius jiems būdingus bruožus ir netelpančius į „tobulo” visuomenės nario standartus. Tobulų žmonių nėra. Visi esame „kitokie”, visi mes turime savų stiprybių ir trūkumų. Tačiau visi trokštame būti suprasti ir priimti kitų. Kiek neatiskleidusių ir neišgirstų, pasislėpusių nuo kitų akių bočeli, vonderių, beatričių, merkurių gyvena savo mažame tik artimųjų pasaulyje dėl baimės būti atstumtais. Nežinome, kiek netenkame mokslo žmonių, dėl to, kad nesuteikiame sąlygų turintiems fizinę negalią naudotis informacinėmis technologijomis.

Tolerancija negalima be solidarumo. Įgyvendinti šias vertybes būtina valstybės nuosekli atitinkama politika ir parama. Svarbus ir visuomenės noras gyventi lygiaverčių ir laimingų žmonių aplinkoje. Žmogaus teisių įtvirtinimo  lygmuo visuomenėje lemia ir kiekvieno visuomenės nario savijautą. Šiandien, deja, dar pasigendame tiek visuomenės tolerancijos, tiek maksimalių visų valdžios atstovų pastangų. Pateiksiu vieną pavyzdį. Turėtume visi turėti lygias galimybes pažinti mūsų Tautos istoriją,  naudotis Lietuvos kultūriniu paveldu. Tačiau Lietuvos kultūros paminklai dažnai neprieinami negalią turintiems asmenims dėl tam nepritaikytos aplinkos. Norėčiau retoriškai paklausti, ar neįgaliesiems pritaikyti įrengimai suniokotų kultūros paveldą, ar padarytų jį vertingesniu?

Tikiu, kad Lietuva žingsnis po žingsnio tampa solidaresnė ir tolerantiškesnė. Žmogaus teisių ir laisvių puoselėjimas ir įtvirtinimas – nuolat besivystantis procesas. Visgi šis procesas  juda pirmyn ir mūsų šalyje. Manau, sugebėsime savo politine valia ir nuosekliu darbu, skleisdami žinią, kad visuomenė turtinga ir graži kiekvieno žmogaus įvairove, pasiekti tikrąją visapusę demokratiją, kur kiekvienas žmogus jausis visuomenės vertybe.

Arminas Lydeka, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, tel. 8 698 42131