2010 m. lapkričio 22 d.  pranešimas VIR

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas  Rimantas Jonas Dagys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras kreipėsi į Vyriausybę dėl statutinių pareigūnų socialinių garantijų ir valstybės tarnybos tobulinimo.

Komitetų pirmininkai, atsižvelgdami į būtinybę pašalinti šiuo metu esančius skirtumus tarp įvairių tarnybų pareigūnams suteiktų socialinių garantijų, siūlo visų tarnybų statutinių valstybės tarnautojų socialines garantijas, bendruosius statuso įgijimo, jo netekimo pagrindus reglamentuoti bendrame įstatyme.

Statutinio valstybės tarnautojo sąvoka turėtų aiškiai apibrėžti valstybės tarnautojus, vykdančius statutines, konkrečios tarnybos įstatyme jai pavestų uždavinių įgyvendinimo funkcijas. Darbuotojai, dirbantys statutinėje tarnyboje, tačiau atliekantys pagalbines funkcijas, t.y. funkcijas, susijusias su įstaigų vidaus administravimu, pavyzdžiui, personalo, finansų, ūkio, viešųjų ryšių, administracinių reikalų ir pan. srityse, neturi būti priskiriami statutinei tarnybai.

Įstatyme taip pat siūloma nustatyti profesinių sąjungų teisėsaugos (statutinėse) įstaigose veiklos ypatumus, tarnybinių ginčų sprendimo tvarką ir sąlygas.

Komitetų pirmininkų nuomone, būtina nustatyti visiems (skirtingų tarnybų) statutiniams valstybės tarnautojams bendrą socialinių garantijų sistemą ir ją reglamentuoti viename teisės akte. Pasak jų, vertėtų diferencijuoti skirtingų grandžių pareigūnams taikomų socialinių garantijų turinį, kadangi skirtingų lygių pareigūnai vykdo skirtingas funkcijas, kurios skiriasi pavojingumu, įtaka sveikatai, organizmo resursų eikvojimu ir pan. Įstatyme siūloma nustatyti šias socialines garantijas: pareigūnų profesinė pensija; pailgintos kasmetinės atostogos; pareiginių algų priedai už laipsnį; galimybė kelti kvalifikaciją, galimybė už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą būti paskatintam ar gauti apdovanojimą; papildomos sveikatos priežiūros priemonės ir galimos kompensacijos vykdant tarnybines funkcijas pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju; pareigūnams, tapusiems nedarbingais dėl to, kad jie vykdė tarnybines pareigas arba jei liga ir susirgimas susiję su tarnyba, pareigūnui nedarbingumo laikotarpiu būtų mokamas jo vidutinis darbo užmokestis; garantija, kad pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl pareigūno tarnybos, turi būti atlyginama; garantija, kad pareigūnas, kuris tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio buto, aprūpinamas tarnybiniu butu; papildomos socialinės integracijos į darbo rinką priemonės tarnybą baigusiems pareigūnams; garantija, kad pareigūnai, vykdantys specialias tarnybines užduotis ar dirbantys lauko sąlygomis, aprūpinami maistu ir pan.

Kaip pažymi komitetų pirmininkai, atsižvelgiant į tai, kad statutiniai valstybės tarnautojai yra sudėtinė valstybės tarnybos dalis, statutinės valstybės tarnybos ir jos teisinio reguliavimo pertvarką tikslinga vykdyti suderintai su visos valstybės tarnybos pertvarka.

„Tobulinant valstybės tarnybos sistemą reikėtų vengti radikalių, nepamatuotų žmogiškųjų išteklių sistemos valdymo pokyčių. Būtina sudaryti visas prielaidas kompetentingus ir atitinkamomis vertybinėmis orientacijomis pasižyminčius žmones ne „stumti“ nuo, bet atvirkščiai pritraukti į valstybės tarnybą, į viešąjį sektorių ir įmanomai juos išlaikyti. Rinkos principai tiek valstybės tarnyboje kaip profesinėje veikloje, tiek ir valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdyme yra diegtini ribotai, iki tam tikros ribos. Beatodairiškas, mechaniškas rinkos principų „transplantavimas“ į viešąjį sektorių ir jo personalo valdymą gali atnešti žalos“, – rašoma komitetų pirmininkų kreipimesi.

Regina Molienė,

Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja (tel. 239 6782)