2010 m. gruodžio 1 d. pranešimas VIR

Gruodžio 1 d. Kaimo reikalų komitetas posėdyje svarstė Įstatymo  dėl 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos III priedo „Taršos iš sausumos taršos šaltinių prevencijai taikomi kriterijai ir priemonės" II dalies „Taršos iš žemės ūkio šaltinių prevencija" pakeitimų ratifikavimo projektą Nr. XIP-2619. Teikiamuose ratifikuoti Helsinkio konvencijos III priedo II dalies „Taršos iš žemes ūkio šaltinių prevencija" pakeitimuose yra įtvirtintos naujos nuostatos ir  numatoma, kad iki 2012 m. taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus turi gauti ir galvijininkystės ūkiai, auginantys daugiau kaip 400 sutartinių gyvulių; kad turi būti ribojamas kiekvienais metais su mėšlu leidžiamas įterpti į dirvą ne tik azoto, bet ir fosforo kiekis.

Komitetas nutarė daryti svarstymo pertrauką ir prašyti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų iki 2011 m. kovo 1 d. pateikti komitetui informaciją, kaip numatoma keisti  Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti aprašą ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, siekiant gyvulininkystės ūkiams kuo mažiausiomis finansinėmis ir darbo sąnaudomis įgyvendinti 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos III priedo II dalies „Taršos iš žemės ūkio šaltinių prevencija“ reikalavimus.

Komitetas, paskirtas papildomu, apsvarstė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus. Šiuos  įstatymų projektus parengė Seimo narių grupė (Č. V. Stankevičius, P. Auštrevičius, D. A. Barakauskas, V. Gedvilas, V. P. Andriukaitis). Įstatymo projekto tikslas - įvertinus šiuo metu galiojančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procedūrą, išskirti specialią, greitą ir efektyvią procedūrą žemės paėmimui ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimui. Iniciatorių nuomone, žemės savininkui ar kitam naudotojui turėtų būti suteikta teisė bylinėtis dėl jam išmokamo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą dydžio, tačiau negali būti keliamas klausimas, ar valstybė turi teisę įstatymuose nustatytais atvejais paimti žemę visuomenės poreikiams. Tikimasi, kad priėmus šiuos įstatymų projektus, sutrumpės šio pobūdžio bylų teisminių ginčų nagrinėjimo procesas. Taip pat bus užtikrinta ir žemės savininkų ar kitų naudotojų teisė į teisingą atlyginimą už jų visuomenės poreikiams paimamą turtą.  Kaimo reikalų komitetas vienbalsiai pritarė įstatymų projektams.

Gintarė Rimeisienė,

Kaimo reikalų komiteto biuro padėjėja  (tel. 239 6765 el. p. Gintarė.Rimeisienė@lrs.lt)