2010 m. gruodžio 15 d. pranešimas VIR

Gruodžio 15 d. Kaimo reikalų komitetas pritarė patobulintam Žemės įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1891(2). Šio projekto tikslas – maksimaliai sutrumpinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, užtikrinti efektyvų jo realizavimą ir sutrumpinti teisminių ginčų nagrinėjimo trukmę, tuo pačiu užtikrinti teisingą atlyginimą už asmeniui priklausantį turtą, kuris reikalingas patenkinti viešąjį interesą.

Posėdyje svarstyta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada bei  Seimo narių pasiūlymai Maisto įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.

Komitetas pritarė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto parengiamiesiems darbams. Pasiūlymų ir pastabų įstatymo projektui komitetas laukia iki 2010 m. gruodžio 29 d.

Posėdyje išklausyta informacija dėl Žemės tvarkymo ir administravimo klausimų perskirsčius apskričių viršininkų vykdytas žemėtvarkos funkcijas. Seimas šių metų birželį priėmė Žemės, Žemės reformos, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymus (įsigaliojo nuo liepos 1 d.), kuriais apskričių viršininkų administracijų iki tol vykdytos žemėtvarkos funkcijos buvo perduotos Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM (NŽT). Įgyvendinama šiuos teisės aktus, NŽT parengė 30 Vyriausybės nutarimų projektų, iš kurių 12 jau yra Vyriausybės priimta, 10 yra pateikta Vyriausybei svarstyti, o likę 8 yra derinami su suinteresuotomis institucijomis. NŽT direktorius Kazys Maksvytis akcentavo, kad per pastarąjį pusmetį labiausiai paspartėjo asmeninio ūkio žemės privatizavimas – vidutiniškai per 1 mėnesį buvo priimama po 680 sprendimų, tuo tarpu iki 2010 m. liepos 1 d. šis skaičius tesudarė 100.  Paspartėjo ir sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimas: nuo 2010 m. liepos 1 d. miestuose vidutiniškai per 1 mėnesį priimama po 222 sprendimus (buvo 187), o kaimo vietovėse – 537 (buvo 468). Vidutiniškai per 1 mėnesį nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo sudaroma po 284 valstybines žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Po apskričių reformos šis procesas buvo sulėtėjęs (vidutiniškai 174 per mėnesį), tačiau šiuo metu labai suintensyvėjo ir tikimasi per 2011 metus pasiekti nustatyto tikslo: surinkti 120 mln. litų. Beveik dvigubai, lyginant su pirmuoju pusmečiu, išaugo gaunamų piliečių skundų skaičius (1214).

     Kalbant apie nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylų patikrą, K.Maksvytis konstatavo, kad labai sumažintas buvęs vėlavimas Vilniuje ir Kaune, tačiau Vilniaus rajonas tebelieka probleminis (kaip ir nuosavybės teisių atkūrime). Akivaizdžiai pastebima pertvarkos nauda: sumažėjo biurokratizmo, sutrumpėjo terminai iki sprendimo priėmimo, paslaugos suteikiamos arčiau pareiškėjų, suvienodinama teisės aktų taikymo praktika, sutaupyta valstybės biudžeto lėšų darbuotojų išlaikymui, centralizuoti viešieji pirkimai ir buhalterija, užtikrinama sprendimų priėmimo kontrolė. NŽT ateities tikslai, kurie skatintų geresnį žemės naudojimą: už parduotą valstybinę žemės ūkio paskirties gauti žemę pinigai turėtų  būti nukreipiami tik privačios žemės išpirkimui, žemės tvarkymui ir administravimui. Taip pat reikėtų siekti, kad Ūkio ministerija greičiau sukurtų Akcininkų registrą, o Finansų ministerija pateiktų naują Žemės mokesčio įstatymo redakciją, žemės paėmimas į Valstybės žemės fondą (paimant žemę, išduodami vertybiniai popieriai – žemės lakštai (taikant vidutinę rinkos vertę)) bei paimtos žemės pardavimas per Valstybės žemės fondą, formuojant racionalius žemės sklypus (ūkius) ir vykdant uždarą aukcioną tarp žemės lakštų turėtojų.

Gintarė Rimeisienė,

Kaimo reikalų komiteto biuro padėjėja  (tel. 239 6765 el. p. Gintarė.Rimeisienė@lrs.lt)