2010 m. gruodžio 22 d. pranešimas VIR

Gruodžio 22 d.  Žmogaus teisių  komitetas baigė svarstyti Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektą. Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui, tačiau pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti projektą, nustatant skaidresnį kompensacijų išmokėjimo ir tikslinio panaudojimo kontrolės mechanizmą. Komitetas siūlo įstatymu nustatyti, kad piniginė kompensacija mokama iš valstybės biudžeto Lietuvos Respublikos Vyriausybės įkurtam fondui, pati Vyriausybė tvirtintų fondo nuostatus, apibrėžiančius fondo statusą, funkcijas, veiklos organizavimą  atskaitomybę bei likvidavimą. Komitetas siūlo įtvirtinti nuostatas, suteikiančias galimybę fonde esančiomis lėšomis naudotis kuo platesniam Lietuvos žydų tautybės ratui, išvengiant lėšų perdavimo  tik „išskirtinėms“ bendruomenėms. Todėl, komiteto siūlymu, fondo valdymo organai turėtų būti sudaromi ne mažiau kaip iš trečdalio Lietuvos žydų religinių bendruomenių atstovų, trečdalio Lietuvos žydų bendruomenių atstovų bei trečdalio  Vyriausybės deleguotų atstovų. Lietuvos žydų religinių bendruomenių, Lietuvos žydų bendruomenių atstovų skaičius būtų  proporcingas jose esamam narių skaičiui.

Lietuvos Respublikos kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projekto tikslas – įvertinus Lietuvos žydų bendruomenės istoriją bei turto nacionalizavimo ir nusavinimo aspektus, kompensuoti už žydų religinių bendruomenių turėtą nekilnojamąjį turtą  (išskyrus žemę), kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų.

Pagal galiojančius įstatymus žydų religinėms bendruomenėms buvo grąžinti tik maldos namai – sinagogos, ir tik tie, kurie turėjo aiškų teisių perėmėją. Restitucija dėl kito žydų religinių bendruomenių nekilnojamojo turto, vadovaujantis Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo nuostatomis, negali būti vykdoma, nes dėl istorinių aplinkybių (įvairiuose Lietuvos miestuose iki holokausto egzistavusios ir aktyviai nepriklausomos Lietuvos ekonomikoje ir versle dalyvavusios žydų bendruomenės buvo praktiškai sunaikintos) nėra išlikusių šių subjektų tiesioginių teisių perėmėjų. Be to, galiojantys įstatymai neįvertina judėjų religijos, tradicijų, žydų religinių bendruomenių iki nacionalizacijos valdyto nekilnojamojo turto naudojimo ypatumų.

Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos poziciją  dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir tarybos reglamento dėl tikrinimo, kaip taikomas Šengeno acguis vertinimo mechanizmo sukūrimas. Kaip nurodyta Komisijos pateikiamame aiškinamajame rašte, pasiūlymu yra siekiama nustatyti tinkamo Šengeno acquis taikymo vertinimo teisinius pagrindus, taigi pašalinti 1999 m. tarp valstybių narių ir Komisijos vykusių diskusijų dėl teisingo Šengeno acquis taikymo vertinimo panaikinus sienų kontrolę metu nustatytus dabartinio mechanizmo pagrindinius trūkumus. Komitetas iš esmės pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtai pozicijai.

Eglė Gibavičiūtė,

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja  (tel. 239 6809, el. p. [email protected])