2010 m. gegužės 3 d. pranešimas VIR

Balandžio 30 d. Teisės ir teisėtvarkos komitete įvyko posėdis, skirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems susijusiems klausimams aptarti.

Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Generalinės prokuratūros, Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kitų institucijų atstovai.

Posėdžio metu savo veiklą pristatė Vyriausybės atstovė Elvyra Baltutytė, buvo analizuojami Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) pažeidimų prevencijos klausimai, EŽTT sprendimai bei jų vykdymo problemos ir su tuo susiję teisėkūros klausimai, aptarti teisėsaugos institucijų veikloje dažniausiai nustatomi Konvencijos pažeidimai.

Posėdžio metu buvo pastebėta, kad keletą pastarųjų metų stebima aiški tendencija – didėja skundų prieš Lietuvą EŽTT apimtis, jų turinys tampa vis sudėtingesnis teisiniu požiūriu. Pagal  Konvenciją Lietuva privalo vykdyti EŽTT priimtus sprendimus. Buvo pažymėta, kad siekiant įgyvendinti EŽTT sprendimą ir prevenciškai užkirsti kelią būsimiems pažeidimams yra būtina priimti ne tik individualias, tačiau ir bendrąsias priemones. Be to, yra labai svarbu skirti ypatingą dėmesį konstruktyviam bendradarbiavimui su Lietuvos teismais. Vyriausybės atstovė pažymėjo, kad informuodama teismus apie naujus EŽTT sprendimus bylose prieš Lietuvą, ji siekia  ne tik atkreipti teismų dėmesį į nustatytus pažeidimus ir jų priežastis, bet ir į tai, kad didžiąja dalimi nuo vidaus teismų požiūrio ir aktyvumo priklauso Konvencijos taikymo nacionaliniu lygmeniu sėkmė. Buvo pažymėta, kad pastaruoju metu Lietuvos teismų praktikoje vis labiau atsižvelgiama į  Konvencijos nuostatas.

Posėdžio metu buvo nagrinėta, su kokiomis naujomis ir pasikartojančiomis Konvencijos įgyvendinimo problemomis yra susiduriama Lietuvoje. Viena iš tokių problemų teisėsaugos srityje – tai yra sąlygos policijos areštinėse ir tardymo izoliatoriuose. Žeminančių žmogaus orumą, nežmoniškų ir kankinančių sąlygų laisvės atėmimo vietose klausimas itin dažnai keliamas bylose prieš Lietuvą. Tačiau Vyriausybės atstovė pažymėjo, kad tai iš esmės yra ne tiek teisėkūros, kiek teisės taikymo problema. Ji pastebėjo, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Lietuvos atžvilgiu daugeliu aspektų išreiškė susirūpinimą, o į šio komiteto išvadas atsižvelgia EŽTT priimdamas sprendimus.

Vyriausybės atstovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad problemų kelia ir EŽTT byloje Žičkus prieš Lietuvą priimto sprendimo vykdymas. Šiuo sprendimu Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme nustatyti apribojimai pareiškėjui įsidarbinti privataus sektoriaus srityse buvo pripažinti neproporcingais ir konstatuoti Konvencijos 14 ir 8 straipsnių pažeidimai. Vykdant EŽTT sprendimą atitinkami apribojimai turėtų būti panaikinti. Buvo pažymėta, kad Seime yra registruotas įstatymo „Dėl asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo“ projektas Nr.XIP-571 ir, nors jame vis dėlto lieka tam tikrų darbinės veiklos privačiame sektoriuje apribojimų asmenims, kurie buvo pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tačiau tokia įstatymo formuluotė Konvencijos požiūriu yra tinkama, todėl yra labai reikalinga, kad šis įstatymas būtų greičiau priimtas.

Komiteto nariai uždavė nemažai klausimų, susijusių su operatyvinės informacijos naudojimu. Vyriausybės atstovė pažymėjo, kad byloje Drakšas prieš Lietuvą yra keliamas telefoninių pokalbių pasiklausymo teisėtumo bei galimybės skųsti tokias priemones klausimas. Atkreiptas dėmesys, kad pagal teismo praktiką rengiant operatyvinę veiklą reguliuojančių teisės aktų projektus būtina nustatyti minimalius reikalavimus vidaus teisei, kad ji apsaugotų asmenį nuo valstybės institucijų piktnaudžiavimo valdžia. Kadangi šioje byloje keliamas valstybės pozityvių pareigų užtikrinimo klausimas, atsižvelgiant į tai, jog valstybės institucijos neužtikrino pareiškėjo telefoninių pokalbių įrašų, kurie neaiškiomis aplinkybėmis nutekėjo žiniasklaidai, konfidencialumo, turėtų būti nustatyta įslaptintos operatyvinės informacijos pateikimo valstybės institucijoms ir pareigūnams tvarka. Be to, Vyriausybės atstovė pažymėjo, kad EŽTT labai griežtai vertina slaptos informacijos naudojimą procese.

Posėdžio metu taip pat nemažas dėmesys buvo skirtas nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo klausimams. Buvo diskutuota apie tai, kad trečiųjų asmenų nuosavybės teisės jų turto konfiskavimo atveju turėtų būti užtikrintos geriau, jei egzistuotų aiškus trečiųjų asmenų turto konfiskavimo tvarkos reglamentavimas. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo konfiskuotas pagal Baudžiamojo kodekso 72 straipsnį galimybę ginti savo nuosavybės teises teisme, kai tokie asmenys nėra įtraukti į baudžiamąjį procesą. Kalbant apie trečiųjų asmenų, kaip sąžiningų įgijėjų, turto sunaikinimo klausimą, Vyriausybės atstovė pažymėjo teisingo kompensavimo užtikrinimo svarbą.

Baigdamas pirmąjį posėdį, skirtą EŽTT sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems susijusiems klausimams aptarti, komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras pažymėjo, kad šie klausimai yra labai svarbūs ir komitetas planuoja juos svarstyti periodiškai, todėl sekantis posėdis numatomas liepos 2 d. Be to, jis pažymėjo, kad teisės aktuose turėtų būti nustatytos procedūros dėl Europos Žmogaus Teisių Tteismo sprendimų įgyvendinimo ir paprašė posėdžio dalyvių pasvarstyti, kokios tos procedūros galėtų būti. Apie būtinumą vykdyti EŽTT sprendimus kalbėjo ir teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

Rita Varanauskienė,

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja (tel. 239 65 83)