Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Informacinės visuomenės plėtros komitetas surengė diskusiją „Lengvai prieinama, patogu, malonu, brangu ir pavojinga. Kas?“

2010 m. gegužės 6 pranešimas VIR

 

 

Gegužės 5 d. Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) Seimo Europos informacijos biure surengė Europos savaitės diskusiją „Lengvai prieinama, patogu, malonu, brangu ir pavojinga. Kas?“. Diskusijoje įžanginį žodį tarė IVPK pirmininkas Vytautas Grubliauskas. Pranešimus skaitė Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Kalinauskas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos l. e. p. Vartojimo prekių ir paslaugų skyriaus vedėja Viktorija Dobrynskienė ir l. e. p. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Feliksas Dobrovolskis.

Diskusijos metu buvo kalbėta apie elektronines pramoginio ir informacinio turinio paslaugas. R.Kalinausko teigimu, pagrindinės priežastys, nulemiančios sprendimą naudotis tam tikra pramogine informacine paslauga, yra paslaugos/paslaugos teikėjo žinomumas, paslaugos patrauklumas, aplinkinių įtaka bei pateikiamos informacijos išsamumas.

Mobiliojo ryšio operatoriai dažniausiai patys pramoginio ir informacinio turinio paslaugų neteikia, jie sudaro sutartis su trečiosiomis šalimis, tokių paslaugų teikėjomis, kurios tas pramogas siūlo ar dažnai vartotojus įtraukia per žiniasklaidą, TV, radiją ir internetą. Dažnai mobiliojo ryšio operatoriai nesuvaldo ir nesukontroliuoja tokių paslaugų sąžiningo, skaidraus ir kokybiško teikimo, todėl kyla nemalonių nesusipratimų dėl mokesčių už jas. Mobiliojo ryšio operatoriai atsakomybės už minėtų paslaugų suteikimą neprisiima.

V.Dobrynskienės teigimu, pastaruoju metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gauna vis daugiau vartotojų skundų dėl galimai pažeidžiamų vartotojų teisių. Vartotojai tarnybai skundžiasi, kad užsakydami bendrovių siūlomas vienkartines pramogines paslaugas mobiliajam telefonui (melodiją, žaidimą ir pan.) jie kartu tampa ir bendrovių teikiamų nepageidaujamų mobiliųjų pramoginių paslaugų prenumeratoriais. Taip atsitinka dėl to, kad bendrovių siūlomų mobiliųjų paslaugų reklamose dažniausiai stambiu šriftu nurodoma vienos mobiliosios paslaugos kaina (pavyzdžiui, vienas litas), tačiau reklamos apačioje itin mažomis ir neryškiomis raidėmis būna nurodoma, kad užsisakydamas vieną mobiliąją paslaugą, vartotojas automatiškai tampa mobiliųjų paslaugų prenumeratoriumi (šiuo atveju prenumeratos kaina - 10 litų savaitei). Vartotojai, nepastebėję smulkiu šriftu skelbiamos informacijos, apie šią prenumeratą sužino tik gavę didesnę mobiliojo telefono sąskaitą, kurioje būna įtrauktas ir mokestis už šios paslaugos prenumeratą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įspėja vartotojus būti apdairiems ir itin atidžiai įvertinti spaudoje, internete bei televizijoje skelbiamas įvairių bendrovių reklamas, siūlančias užsisakyti mobiliąsias pramogas (melodijas, ekrano paveikslėlius, žaidimus, astrologines prognozes ir pan.) arba telefonu atsakyti į klausimus siekiant laimėti prizų. Prieš nusprendžiant įsigyti tokias paslaugas ar dalyvauti žaidimuose būtina kruopščiai išanalizuoti siūlomų paslaugų ar žaidimų teikimo ir apmokėjimo sąlygas. 

V.Dobrynskienės teigimu, siekiant spręsti minėtas problemas, būtinas kompleksinis tiek vartotojų, tiek verslo subjektų švietimas jų teisių ir pareigų informacinių paslaugų klausimais, tai didintų vartotojų pasitikėjimą; nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo taikymas įmonių atžvilgiu, tai paskatintų visus verslininkus elektroninėje erdvėje elgtis sąžiningai; elektroninės komercijos dalyvių (verslo subjektų) savireguliacijos sistemų kūrimas ir įgyvendinimas, tai ženkliai prisidėtų prie saugaus ir sąžiningo informacinių paslaugų teikimo; bendradarbiavimas su Europos Komisija vykdant bendrus projektus, bendro (maksimalaus suderinimo) teisinio reguliavimo nustatymas užtikrintų vartotojų teisių apsaugos didinimą ir ES lygmeniu.

R.Kalinausko teigimu, taip pat būtina tikslinti ir teisinį reguliavimą, nustatant didesnes galimybes kontroliuoti padidinto tarifo paslaugų teikėjų veiklą; reglamentuoti padidinto tarifo paslaugų teikimą; nustatyti reikalavimus informacijos pateikimui prieš paslaugos užsakymą, prieš jos pratęsimą; reglamentuoti atskirų rūšių paslaugų (skirtų vaikams, lošimo paslaugų, prenumeratos paslaugų ir t.t.) teikimą naudojant padidinto tarifo paslaugas.

 

Konferencijos vaizdo įrašą bei pranešėjų skaitytus pranešimus galite rasti adresu: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7316&p_k=1.

 

Aušra Gudaitė,

Informacinės visuomenės plėtros komiteto biuro padėjėja ( tel.239 6984)

 

 


  Siųsti el. paštuSpausdinti