2010 m. gegužės 12 d. pranešimas VIR

 

Abi Seimo sudarytos specialiosios tyrimo komisijos siūlys Seimui pradėti parlamentarų – Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus – apkaltos procesą.

 

Tai pagrindžiančios komisijų išvados ketvirtadienį ryte bus įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate ir po to jos bus įteiktos Seimo Pirmininkei. Komisijos išvados ir Seimo nutarimų projektai turi būti svarstomi viename iš artimiausių Seimo plenarinių posėdžių.

 

Trečiadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje pristatydamas išvadas žurnalistams laikinųjų apkaltos komisijų pirmininkas, TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas prof. Kęstutis Masiulis sakė besitikintis, jog komisijų sprendimai leis atstatyti Seimo prestižą. „Komisijos sprendė ne Aleksandro Sacharuko ir ne Lino Karaliaus klausimą, o tai, kokių vertybių laikosi Seimas. Tikiuosi, kad Seimas netoleruos melo ir rinkėjų apgaudinėjimo“, – teigė pirmininkas.

 

„Į problemų kamuolį, kurį bandėme išnarplioti įtemptuose, neretai iki vėlumos besitęsiančiuose posėdžiuose, susipynė blogos tradicijos, asmeninės atsakomybės stoka, nekompetencija, nepareigingumas, melas, nesąžiningumas“, – vardijo K. Masiulis. – „Jei tokius nusižengimus darytų eilinis valstybės tarnautojas, jau būtų labai blogai. Kai taip elgiasi aukščiausio rango valstybės pareigūnas, tai yra baisu.“

 

Pasak K. Masiulio, tyrimas buvo labai išsamus. Komisijų išvados siekia apie 80 puslapių spausdinto teksto.

 

* * *

Seimo specialioji tyrimo komisija dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti konstatavo, kad Seimo narys A. Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už Liną Karalių. Komisija taip pat nustatė, jog nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio jis 55 kartus balsavo iš kitų Seimo narių vietų, todėl jo įvairūs paaiškinimai, neva jis bandęs eksperimentuoti ar kad balsavęs už L. Karalių tik vieną kartą, neatitinka tikrovės.

 

Susitarimo tarp A. Sacharuko ir L. Karaliaus fakto komisijai nustatyti nepavyko. Vis dėlto A. Sacharukas, neturėdamas teisėto pagrindo, pasinaudojo Lino Karaliaus paliktu Seimo nario pažymėjimu, už jį registravosi, už jį balsavo keturiuose Seimo posėdžiuose.

 

Pasak K. Masiulio, tokiame disponavime svetima Seimo nario kortele galima įžvelgti galimai nusikalstamos veikos subjektyvius požymius, nes A. Sacharukas sąmoningai ir tyčia, žinodamas Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus juos ignoravo ir siekė padarinių, kurių iš anksto norėjo – L. Karaliaus užregistravimo Seimo posėdyje ir balsavimo už L. Karalių.  Atsižvelgus į tai Laikinoji Komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmų tyrimo pagal baudžiamojo kodekso 300 ir 302 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas.

 

Iš nustatytų faktinių aplinkybių komisija padarė išvadą, kad A. Sacharukas sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, pažeisdamas balsavimo vienasmeniškumo principą, ypatingas Seimo nario funkcijas ir įgaliojimus, išskirtinį ir individualų Seimo nario statusą, besiskiriantį nuo kitų valstybės pareigūnų. Taip  pat komisija nustatė, kad Aleksandras Sacharukas viešoje erdvėje išsakė teiginius pateikdamas tikrovės neatitinkančias balsavimo už Liną Karalių aplinkybes.

 

Komisija nutarė siūlyti Seimui pradėti Seimo nariui  Aleksandrui Sacharukas apkaltos procesą.

 

* * *

Seimo specialioji tyrimo komisija dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Linui Karaliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti nustatė svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad šis Seimo narys taip pat sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.

 

Komisija nustatė, kad Seimo narys Linas Karalius apsisprendė ir išvyko į užsienio kelionę tikrai žinodamas apie būsimus plenarinės Seimo sesijos bei komitetų posėdžius. Seimo narys išvyko apie tai neinformavęs Seimo valdybos, nors tai yra privaloma. L. Karalius nedalyvavo visuose sausio mėnesio posėdžiuose, o prieš išvykdamas paliko savo Seimo nario pažymėjimą. Komisija mano, kad Lino Karaliaus veiksmuose galima įžvelgti subjektyvių nusikalstamos veikos požymių: jis žinojo Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė ir nors šių padarinių (kad už jį A. Sacharukas balsuotų Seimo salėje) nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, o tokia veika gali būti laikoma padaryta kaip netiesiogine tyčia.

 

Komisija taip pat konstatavo, kad L. Karalius savo nedalyvavimą posėdžiuose bandė dangstyti teikdamas klaidinančius paaiškinimus.

 

Pasak komisijos pirmininko, komisija negavo faktinių įrodymų, kad Seimo nario pažymėjimą L. Karalius perdavė savo frakcijos kolegai A. Sacharukui sąmoningai. Tačiau žiniasklaidai pats  Linas Karalius buvo teigęs, kad „svarbiausiais klausimais frakcijos balsuoja vieningai“, todėl iš tokio pasisakymo galima suprasti, jog savo balsą jis paliko frakcijai. Liudiję komisijai žiniasklaidos atstovai patvirtino, kad L. Karaliaus mintis vienam žurnalui duotame interviu nebuvo niekaip iškraipyta, o su interviu projektu Seimo narys buvo susipažinęs, jį skaitė ir taisė.

 

Komisija nustatė, kad L. Karalius privačios kelionės metu naudojosi jam išduotu diplomatiniu pasu, o toks naudojimasis diskredituoja Seimo autoritetą ir valstybę.

 

Komisija konstatavo, kad L. Karalius šiais veiksmais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir pasiūlė Seimui jam pradėti apkaltos procesą.

 

* * *

„Tikiuosi, kad tai, kas įvyko, taps pamoka. Tai signalas ir dabartiniams, ir būsimiems Seimo nariams, jog reikia keisti požiūrį į savo darbą“, – tikisi K. Masiulis.

 

Komisijos išvadas ketvirtadienį ryte įregistravus Seimo posėdžių sekretoriate, artimiausiu metu jos bus aptariamos Seimo plenariniame posėdyje. Seimo nariai atviru balsavimu, paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių dauguma, turės nuspręsti, ar pradėti apkaltos procesą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Jei Konstitucinis Teismas pateikia išvadą, kad asmens veiksmai Konstitucijai prieštarauja, Seimas po to turi spręsti, ar panaikinti Seimo nario mandatą. Galutinis mandato atėmimo klausimas sprendžiamas tik slaptu balsavimu. Mandato panaikinimui reikia 85 Seimo narių balsų.

 

Kontaktai:

Komisijų pirmininkas prof. Kęstutis Masiulis,

Tel: 8 698 42190

E.paštas: [email protected]

Skype: kestutis.masiulis

http://www.masiulis.eu