2010 m. birželio 3 d. pranešimas VIR

Birželio 2 d. Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje pritarta Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimams, kuriais papildyta bedarbio sąvoka, nustatant, kad individualių įmonių, kurioms Juridinių asmenų registre yra suteiktas likviduojamos įmonės statusas, savininkai galėtų būti laikomi nedirbančiais asmenimis ir turėtų teisę registruotis darbo biržoje bedarbiais. Darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašas papildytas darbingo amžiaus jaunimu (iki 29 metų) bei pirmą kartą pradedančiaisiais darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją. Šiems asmenims nepavykus įsidarbinti savarankiškai, jie galės būti nukreipti į aktyvią darbo rinkos politikos priemonę – įdarbinimas subsidijuojant. Taip pat siūloma darbo įgūdžių įgijimo rėmimo trukmę pratęsti nuo 3 iki 5 mėnesių, o pirmą kartą pradedantiems  darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją – iki 12 mėnesių. Tai sudarys sąlygas skatinti darbdavius  įdarbinti jaunus asmenis, mokant įstatymo nustatytas darbo užmokesčio subsidijas. Padidėjus priemonių, skirtų jaunimo nedarbui mažinti, skaičiui, padidės galimybės pritaikyti priemones konkrečioms jaunų bedarbių problemoms spręsti. Taip pat trumpės jaunimo nedarbo trukmė, nes jaunus bedarbius bus galima greičiau įdarbinti, taikant jiems  įdarbinimo rėmimo priemones ir nelaukiant, kol jie taps ilgalaikiais bedarbiais. Palankesnių sąlygų jaunimo nedarbui sudarymas prisidės prie jaunimo emigracijos mažinimo.

Patikslintos viešųjų darbų organizavimo sąlygos. Siekiant suteikti prioritetą darbo vietoms išsaugoti ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojams, kitaip apibrėžta viena iš tikslinių asmenų, galinčių dalyvauti viešuosiuose darbuose grupių. Viešuosiuose darbuose galės dalyvauti darbuotojai, dirbantys ne visą darbo laiką ir ne visose įmonėse, bet tik patiriančiose ekonominius sunkumus. Be to, nustatyta, kad viešieji darbai gali būti finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo bei kitų Europos Sąjungos ir tarptautinių fondų lėšų. Tai sudarys sąlygas didesniam bedarbių skaičiui dalyvauti viešuosiuose darbuose.

Pritarta ir kitoms Užimtumo rėmimo įstatymo pataisoms, kuriomis bus sudarytos palankesnės sąlygos bedarbiams, ypač jaunimui, įsidarbinti, o ekonominių sunkumų turintiems darbdaviams – išlaikyti esamas darbo vietas, įgyvendinant viešųjų darbų projektus, taip pat pradėti individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Be to, bus išvengta užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių valstybės institucijų funkcijų dubliavimosi, ieškantiems darbo asmenims bus patogiau kreiptis į vieną instituciją dėl jiems priklausančių paslaugų gavimo, o tai leis sutaupyti nedarbo socialinio draudimo lėšų.

            Komitetas taip pat svarstė ir pritarė Vyriausybės teiktiems Civilinio kodekso bei Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimams. Šių pakeitimų tikslas – panaikinti Lietuvos Respublikos įstatymų prieštaravimus tarptautiniams Lietuvos Respublikos įsipareigojimams bei tarpusavyje suderinti minėtų teisės aktų nuostatas. Šiuo metu galiojantis Civilinio kodekso 2.38 straipsnis ir Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad profesinė sąjunga yra įsteigiama, jeigu ji turi ne mažiau kaip trisdešimt steigėjų arba jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje yra ne mažiau kaip trisdešimt steigėjų ir jie (jos) sudarytų ne mažiau kaip 1/5 visų darbuotojų, o 1/5 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai. Europos Socialinių teisių komitetas pasisakė, kad šie reikalavimai yra per griežti ir pažeidžia asociacijų laisvę. Projektuose siūloma sumažinti minimalų steigėjų skaičių iki dvidešimt ar, kad jie (jos) sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų, o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai.

Daiva Bidvaitė,

Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja (tel. 239 6778)