Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Pristatyta 2014 m. principinės kariuomenės struktūra

2013 m. birželio 18 d. pranešimas VIR

 

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas parlamentui pristatė Principinės kariuomenės struktūros 2014 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2014 metais ir 2019 metais patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-667), kuriuo numatoma nustatyti 2014 m. principinės kariuomenės struktūrą ir 6 metų planavimo gaires.

Kaip pažymima pristatomo dokumento aiškinamajame rašte, lyginant 2013 m. principinę kariuomenės struktūrą su 2014 m. struktūra, bendras karinių vienetų skaičius išlieka toks pat, o 2019 m. nustatoma principinė kariuomenės struktūra yra analogiška planuojamai 2014 m. struktūrai.

Teikiamu projektu bendras ribinis krašto apsaugos sistemos (KAS) karių skaičius 2014 m. būtų nustatomas nuo 14 140 iki 17 360, lyginant su 2013 m. nustatytu ribiniu skaičiumi – nuo 14 130 iki 16 945, karių skaičius didėja padidinus profesinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir pratybose bei mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių. 2019 m. bendras ribinis KAS karių skaičius būtų nustatomas nuo 18 780 iki 20 490.

Ribinis generolų ir admirolų skaičius nekistų – 9 (2013 m. ir 2014 m.), pulkininkų ir jūrų kapitonų taip pat nekistų – 30 (2013 m. ir 2014 m.), pulkininkų leitenantų ir komandorų ribinis skaičius būtų mažinamas nuo 125 (2013 m.) iki 123 (2014 m.), majorų ir komandorų leitenantų skaičius – nuo 370 (2013 m.) iki 365 (2014 m.).

Pagal svarstomą projektą per 6 metus, iki 2019 m., bendras vyresniųjų karininkų skaičius mažėtų. 2019 m. generolų ir admirolų ribinis skaičius nekistų – 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų taip pat išliktų nepakitęs – 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų mažėtų iki 117, majorų ir komandorų leitenantų skaičius mažėtų iki 349.

Kariūnų skaičius 2014 m. būtų didinamas nuo 190 iki 270 (2013 m. – nuo 180 iki 235), o per 6 metus ribinis kariūnų skaičius didėtų nuo 230 iki 290 (2019 m.).

Didinant eilinių karių skaičių, profesinės karo tarnybos karių ribinis skaičius 2014 m. būtų nustatomas nuo 7 700 iki 8 500 (2013 m. –nuo 7 700 iki 8 400), o per 6 metus, iki 2019 m., turėtų didėti nuo 9 000 iki 9 500.

2014 m. privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti organizuojant bazinius karinius mokymus ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Karių skaičius baziniuose kariniuose mokymuose būtų nustatomas nuo 700 iki 1 000, karių skaičius jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 350 iki 590. Ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius būtų nustatomas nuo 1 050 iki 1 590 (2013 m. – nuo 1 050 iki 1 410), o 2019 m. šis skaičius didėtų nuo 1 450 iki 1 800.

Projekte 2014 m. ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius, lyginant su 2013 m., nekistų – būtų nustatomas nuo 4 800 iki 6 300. Per 6 metus jį būtų siekiama padidinti nuo 7 500 iki 8 000 (2019 m.).

Atsižvelgiant į poreikį puoselėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir tarpukario Lietuvos kariuomenės tradicijas, projekte siūloma keisti šių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų karinių vienetų pavadinimus: Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų bataliono pavadinimą – į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalioną; Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų bataliono – į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalioną; Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotasis pėstininkų bataliono – į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, šie pavadinimų keitimai prisidės prie tradicijų tęstinumo ir Lietuvos istorijos puoselėjimo kariuomenėje ir visuomenėje.

Po pristatymo už projektą balsavo 83 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 8 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Seimo posėdyje projektą numatoma svarstyti birželio 27 d.

 

Rimas Rudaitis,

Seimo Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6132, el. p. [email protected])


  Siųsti el. paštuSpausdinti