2013 m. birželio 20 d. pranešimas VIR
Seimas posėdyje paminėjo Nepriklausomybės Akto signataro Valerijono Šadreikos 75-ąsias gimimo metines. Signataro atminimą parlamentas pagerbė tylos minute.
Minėjime kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputato, Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio kalbą perskaitė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė. Renginyje dalyvavo velionio artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, kiti svečiai.
Pasak Nepriklausomybės Akto signataro Č. Juršėno, šiandien prisimename V. Šadreiką, iškilų signatarą, politiką, profesionalą teisininką, paprastą ir kartu didį žmogų. „Mūsų, signatarų, buvo 124. Tiek balsavo už Kovo 11-osios Aktą. Valerijonas buvo vienas iš mūsų. Bet negailestingas likimas lėmė, kad jis yra vienas iš tų 19, kurie paliko mus. Maža to, jis buvo pirmasis, kurio netekome dar nesibaigus Aukščiausiosios Tarybos darbams, tai yra 1991 m. birželio 29 d., po ilgos ir sunkios ligos. Faktiškai jis tautos mandatą vykdė tik vienerius metus. Bet ir per 12 mėnesių Valerijonas paliko ryškų pėdsaką modernaus lietuviškojo parlamentarizmo istorijoje. Imponavo dalyko išmanymas, apsiskaitymas, jo gebėjimas įsigilinti į nagrinėjamas problemas, korektiškumas, oponento gerbimas“, – sakė Č. Juršėnas.
Kaip teigė signataras, V. Šadreika visais atvejais buvo mandagus, sakydavo „ačiū“, nekibdavo oponentui į atlapus, nepiktžodžiavo, netgi nesibardavo, o savo teisybę, pasvertą argumentą, jam reikšmingą mintį dėstydavo ramiai, bet įtikinamai, pasiremdamas Konstitucija, t. y. Laikinuoju pagrindiniu įstatymu. „Bičiulio Valerijono elgesys Aukščiausiojoje Taryboje ir už jos rūmų, korektiškumas, mokėjimas išklausyti kitus, priešingos nuomonės gerbimas mane prieš keletą metų paskatino V. Šadreiką pavadinti pirmuoju Seimo džentelmenu“, – pažymėjo Č. Juršėnas.
Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario V. P. Andriukaičio perskaitytoje kalboje pabrėžiama, kad V. Šadreika visus savo sąmoningo gyvenimo metus paskyrė Lietuvai ir mūsų tautai. „Garbę ir orumą jis laikė didžiausiomis žmogaus vertybėmis, nebijojo mums priminti, kad pigiai tos vertybės parduodamos. Teisingai apie V. Šadreiką sako jį pažinoję: jį žeidė nepagarba kitaip manančiam, jis buvo atkakliausias posakio „kas garsiau rėkia, tas teisus“ priešas. Minties nutraukimą jis laikė baisiau už vagystę iš kišenės arba iš buto“, – skaitydama V. P. Andriukaičio parengtą kalbą sakė frakcijos seniūnė I. Šiaulienė.
Minint Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Šadreikos 75-ąsias gimimo metines šia proga Seime buvo atverta paroda, kurioje eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fondų, Valerijono Šadreikos šeimos archyvo.
Valerijonas Šadreika mirė 1991 m. birželio 29 d. Vilniuje. Aukščiausiosios Tarybos deputato Valerijono Šadreikos kadenciją nutraukė netikėta liga. 1990–1991 m. žiemą jį užklupo kaulų vėžys. Palaidotas Antakalnio kapinėse. 2005 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino medaliu (po mirties).
Nepriklausomybės Akto signataro Česlovo Juršėno kalba
Rimas Rudaitis,
Seimo Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6132, el. p. [email protected])