2010 m. spalio 22 d. pranešimas VIR
Baltijos Asamblėjos 29-ojoje sesijoje Rygoje dalyvaujanti Seimo Pirmininkė Irena Degutienė paragino Baltijos ir Šiaurės šalis aktyviau nagrinėti galimybę steigti bendrą Europos Sąjungos dujų pirkimo agentūrą ir siekti Baltijos šalių finansų rinkos visavertės integracijos į Šiaurės šalių rinką.
Kreipdamasi į Baltijos Asamblėjos delegatus ir svečius, Lietuvos parlamento vadovė palinkėjo Baltijos Asamblėjai kartu su Šiaurės Taryba ne tik koordinuoti ataskaitose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, bet ir siūlyti savo projektus, kurie stiprintų Baltijos ir Šiaurės šalių integraciją, būtų savotiškas modernių idėjų ir tikslingų europinės integracijos gilinimo iniciatyvų bankas.
Seimo Pirmininkės nuomone, vienu iš konkrečių Baltijos Asamblėjos darbų galėtų tapti bendradarbiavimas sprendžiant klausimą dėl ES dujų agentūros steigimo. Tokią idėją šių metų pavasarį pateikė Europos Parlamento Pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek) ir buvęs Europos Komisijos Pirmininkas Žakas Deloras (Jacques Delors), kurie pasiūlė sukurti ilgalaikę bendros Europos Sąjungos energetinės politikos strategiją.
„Iniciatyvos autoriai siūlo apsvarstyti galimybę kurti regionines dujų pirkimo grupes, o ilgainiui įsteigti ir Europos Sąjungos dujų pirkimo agentūrą. Tokių grupių veiklos objektais būtų: derybos dėl dujų tiekimo kontraktų su išorės tiekėjais, bendrų investicinių projektų įgyvendinimas ir dujų atsargų saugojimo infrastruktūros kūrimas“, – sakė I. Degutienė.
Lietuvos Seimo Pirmininkės nuomone, tokios agentūros įkūrimas akivaizdžiai apribotų kai kurių šalių – energetinių išteklių tiekėjų – galimybes naudotis monopoline padėtimi ir atskirų Europos Sąjungos šalių atžvilgiu vykdyti diskriminacinę dujų kainų politiką.
„Kodėl gi negalėtume sukurti bendros Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos ekspertų darbo grupės, kuri imtųsi apsvarstyti šią iniciatyvą ir pateikti rekomendacijas dėl įgyvendinimo?“, – Baltijos Asamblėjos delegacijų ir Latvijos bei Estijos parlamentų pirmininkų klausė I. Degutienė.
Parlamento vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad finansų krizės padariniai liudija apie specifines problemas regiono bankų sektoriuje.
„Šiaurės šalių bankų praktika rodo, kad Baltijos šalys bent jau kol kas nėra traktuojamos kaip integrali Šiaurės šalių rinkos dalis. Norėtųsi, kad taip nebūtų, kad Baltijos šalių finansų rinka būtų vertinama kaip Šiaurės šalių vidaus rinkos neatskiriama ir visavertė dalis“, – sakė Seimo Pirmininkė.
I. Degutienės nuomone, Baltijos Asamblėja kartu su Šiaurės Taryba galėtų išsiaiškinti, kokie „namų darbai“ padėtų tokiai integracijai ir apsaugotų arba bent jau sušvelnintų problemas analogiškų bankinio sektoriaus krizių atveju ateityje.
Kitąmet Baltijos Asamblėjai pirmininkausiančios Estijos Riigikogu Pirmininkė Enė Ergma (Ene Ergma) pabrėžė, kad jos šalis didžiausią dėmesį planuoja skirti būtent energetinio saugumo įtvirtinimo klausimams, žiniomis grįstai ekonomikai ir bendriems infrastruktūriniams projektams.
Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, veikianti nuo 1990 metų.
Šiais metais Baltijos Asamblėjai pirmininkauja Latvija, kuri savo pirmininkavimui yra iškėlusi tris pagrindinius prioritetus – stabilizuoti Baltijos šalių ekonomiką ir skatinti regioninį konkurencingumą, stiprinti Baltijos valstybių saugumą bei Baltijos ir Šiaurės šalių strateginį bendradarbiavimą.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Seimo Pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073