Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalba, pasakyta Baltijos Asamblėjos 29-ojoje sesijoje Rygoje (2010 10 22)

2010 m. spalio 22 d. pranešimas VIR

 

                                                

 

Jūsų Ekscelencijos parlamentų vadovai,

Gerbiamasis Baltijos Asamblėjos Prezidente,

Gerbiamieji Asamblėjos dalyviai ir svečiai,

Mieli Kolegos,

 

Sveikinu visus Latvijos, Estijos ir Lietuvos atstovus susirinkus į Baltijos Asamblėjos 29-ają sesiją. Džiaugiuosi visus Jus matydama ir tikiuosi, kad mūsų bendravimas ir darbas bus ne tik atviras bei malonus, bet ir prasmingas bei naudingas visoms jame dalyvaujančioms šalims.

 

Pernai iš Lietuvos parlamento tribūnos kalbėdama apie Baltijos Asamblėją ir jos siekius, išsakiau ir mintį, jog būtina skatinti realią ir dinamišką trijų Baltijos valstybių integraciją, o inertiškam bendradarbiavimui priešpastatyti aktyvią, kūrybingą Asamblėjos veiklą. Buvau ir esu įsitikinusi, kad Baltijos Asamblėja savo iniciatyvomis turėtų žengti Baltijos šalių bendradarbiavimo priekyje, o Asamblėjos priimti sprendimai darytų realų poveikį mūsų valstybių politikai. Tikiuosi, kad šios auditorijos dauguma galvoja taip pat.

 

Džiugu, jog vienas iš šiųmetinės Asamblėjos prioritetų – stiprinti Baltijos valstybių ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą. Tvirtai laikausi nuomonės, kad Baltijos valstybės ir Šiaurės šalys turėtų tapti vieninga bendruomene tiek bendros politinės ir ekonominės raidos vektoriaus, tiek ir integralaus, nedalomo saugumo sampratos pagrindu. Todėl Lietuvos parlamentas labai palankiai vertina Baltijos valstybių ir Šiaurės šalių ekspertų ataskaitą, ir ypač – jos rekomendacijas, dėl glaudesnės regiono valstybių partnerystės.

 

Manau, kad Baltijos Asamblėja kartu su Šiaurės Taryba turėtų ne tik koordinuoti ataskaitoje pateiktų rekomendacijų realizavimą, bet ir siūlyti savo projektus, kurie savo ruožtu ir stiprintų Baltijos ir Šiaurės šalių integraciją, ir būtų savotiškas modernių idėjų ir tikslingų europinės integracijos gilinimo iniciatyvų bankas. Kadangi linkėjau Baltijos Asamblėjai konkrečių darbų, dabar ir pasiūlysiu keletą konkrečių idėjų,  kuriuos, tikiuosi, bus vertos Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos dėmesio.

 

Visi jūs puikiai žinote, jog šių metų gegužę Europos Parlamento Pirmininkas Ježis Buzekas ir buvęs Europos Komisijos Pirmininkas Žakas Deloras pasiūlė sukurti ilgalaikę bendros Europos Sąjungos energetinės politikos strategiją. Iniciatyvos autoriai siūlo apsvarstyti galimybę kurti regionines dujų pirkimo grupes, o ilgainiui įsteigti ir Europos Sąjungos dujų pirkimo agentūrą. Tokių grupių veiklos objektais būtų: derybos dėl dujų tiekimo kontraktų su išorės tiekėjais, bendrų investicinių projektų įgyvendinimas ir dujų atsargų saugojimo infrastruktūros kūrimas. Akivaizdu, jog tai apribotų kai kurių šalių – energetinių išteklių tiekėjų – galimybes naudotis monopoline padėtimi ir atskirų Europos Sąjungos šalių atžvilgiu vykdyti diskriminacinę dujų kainų politiką. Kodėl gi negalėtume sukurti bendros Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos ekspertų darbo grupės, kuri imtųsi apsvarstyti šią iniciatyvą ir pateikti rekomendacijas dėl įgyvendinimo?

 

Norėčiau priminti ir kitą idėją – dėl bendros Baltijos bei Šiaurės šalių informacinės erdvės sukūrimo. Ši iniciatyva neabejotinai padidintų mūsų informacinį saugumą, kuris, beje, šiandien neleistinai nuvertintas, nustumtas į nuošalę ir atvertas išoriniam informaciniam ir ideologiniam poveikiui. Būtų tikrai tikslinga, jei Baltijos šalių televizijos keistųsi savo programomis, reguliariai informuojančiomis apie savo šalių aktualijas, tradicijas, kultūrą. Be abejonių, Šiaurės šalių televizijų programos šią informacinę erdvę galėtų papildyti ir praplėsti. Baltijos šalių gyventojams tai suteiktų galimybę tiek istoriškai, tiek kultūriškai pasijusti Šiaurės Europos dalimi, o tuo tarpu Šiaurės šalių gyventojams tai padėtų iš naujo atrasti Baltijos šalis.

 

Atskiru sakiniu norėčiau atkreipti dėmesį į Šiaurės gynybos sąjungos idėją. Diskusijos šia tema Šiaurės šalyse ypač suaktyvėjo 2008 metais, po Rusijos ir Gruzijos karo. Būtų įdomu žinoti, ar Šiaurės šalys, projektuodamos gynybos sąjungą, mato joje ir Baltijos valstybes? Integralios Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos sąjungos projektas ne tik sustiprintų Baltijos valstybių saugumą, bet ir padėtų tapti integralia Šiaurės šalių „saugumo bendruomenės“ dalimi, o tai savo ruožtu padidintų viso regiono „in corpore“ saugumą.

 

Finansų krizės padariniai liudija apie specifines problemas regiono bankų sektoriuje. Šiaurės šalių bankų praktika rodo, kad Baltijos šalys bent jau kol kas nėra traktuojamos kaip integrali Šiaurės šalių rinkos dalis. Norėtųsi, kad taip nebūtų, kad Baltijos šalių finansų rinka būtų vertinama kaip Šiaurės šalių vidaus rinkos neatskiriama ir visavertė dalis. Baltijos Asamblėja kartu su Šiaurės Taryba galėtų išsiaiškinti, kokie „namų darbai“ padėtų tokiai integracijai ir apsaugotų arba bent jau sušvelnintų problemas analogiškų bankinio sektoriaus krizių atveju ateityje.

 

Gerbiamieji, Jūsų dėmesiui pateikiau kelias konkrečios veiklos kryptis iš daugybės galimų. Pagrindinė šių darbų idėja – tai, kad auganti ir stiprėjanti vienos valstybės pažanga, gerovė, saugumas stiprina visą regioną. Todėl mūsų bendradarbiavimas ir integracija – tai ne proginė retorika, o ne kartą gyvenimo ir istorijos patvirtina būtinybė.

 

Neabejoju, kad mūsų Asamblėja, kaip iškalbingas istorinio Baltijos valstybių bendradarbiavimo pavyzdys, gali ir turi veikti toliau. Nuolat kokybiškai atsinaujindama, reaguodama į gyvenimo kuriamas aktualijas, atsakydama į naujai kylančias problemas ir taip įgaudama naujos vertės. Mūsų valioje ir galioje – dalyvauti šioje kūryboje, kam visus Jus nuoširdžiai kviečiu.

 

Ačiū Jums už dėmesį.

 

 

Irena Degutienė,

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė

 


  Siųsti el. paštuSpausdinti