Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

„Baltijos šalių nepriklausomybė – ateinantys 20 metų“: bendra ES energetinė politika – neatidėliotinas Baltijos šalių prioritetas

2010 m. gegužės  10 d. pranešimas VIR

 

Šiandien Seimo Kovo 11-osios salėje prasidėjo Europos studijų centro organizuojami debatai „Baltijos šalių nepriklausomybė – ateinantys 20 metų“, kurių metu ketinama apžvelgti Lietuvos nueitą kelią per du Nepriklausomybės dešimtmečius, Baltijos šalių patirtį įveikiant komunizmą ir įtvirtinant demokratiją, narystę ES ir NATO, dabarties ir ateities iššūkius saugumo, energetinės politikos srityse, santykius su Rusija.

 

Po Europos studijų centro direktoriaus Tomio Huhtaneno sveikinimo kalbos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo istorijos įvykius priminė dokumentinio filmo kadrai, kuriuose užfiksuotos Baltijos kelio akimirkos, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, Sausio 13-osios įvykiai, Lietuvos stojimas į NATO ir Europos Sąjungą.

 

Sveikindama dalyvius Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžė, kad Lietuvai didelė garbė, jog įtakingiausia Europoje centro dešinės Europos liaudies partija savo Politinei Asamblėjai rengti pasirinko mūsų valstybę, o Europos studijų centras Vilniuje rengia konferenciją apie Baltijos šalių ateitį“. „Gražu ir simboliška, kad susitinkame Kovo 11-osios salėje, kurioje daugiau nei prieš dvidešimt metų ir buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė“, – pasidžiaugė Seimo Pirmininkė I.Degutienė.

 

Pasak Seimo Pirmininkės, prieš dvidešimt metų iškilę klausimai dėl mūsų šalies ir visos Europos ateities atrodė lengvesni ir paprastesni, šiandieninė realybė, Seimo Pirmininkės teigimu, nors ir liudija neabejotiną nueito kelio pažangą ir prasmę, kelia naujus iššūkius ir naujas problemas.

 

Seimo vadovė tikisi, jog šios konferencijos dalyvių išsakytos nuomonės suteiks Europos lyderiams dar vieną progą susipažinti tiek su Baltijos šalių integracijos į euroatlantines saugumo struktūras patirtimi, tiek ir su ilgalaike Baltijos šalių saugumo, politikos ir ekonomikos perspektyva. „Neabejotina, kad įsigilinę į šią patirtį Europos politiniai lyderiai daug lengviau suprastų egzistencines Baltijos šalių saugumo dilemas ir motyvus, kodėl mūsų valstybės renkasi vienas ar kitas užsienio ir saugumo politikos kryptis“, – teigė I.Degutienė.

 

Pastebėjusi, jog Europos partneriai kartais rezervuotai ir santūriai vertina mūsų šalies įvardijamas grėsmes ir iššūkius – ypač užsienio ir saugumo politikoje, Seimo Pirmininkė ragino nebijoti pripažinti, jog „Baltijos šalys iš tiesų kartais vadovaujasi kiek kitokia saugumo samprata nei likusi Europos Sąjungos dalis. Šiandien svarbu išsiaiškinti, kokios priežastys tai lemia, o atsakymas į šį klausimą gali remtis ir filosofijos istorija“.

 

Seimo Pirmininkės teigimu, pasibaigus „Šaltajam karui“, Vakarų Europoje įsivyravo Imanuelio Kanto kultūrai būdinga tarptautinių santykių samprata, pagal kurią Europa dabar gyvena „amžinosios taikos“ sąlygomis, o iškylančios saugumo problemos turi būti sprendžiamos remiantis daugiašališkumo, abipusio pasitikėjimo ir tarpusavio priklausomybės principais.

 

Tuo tarpu Lietuva ir kitos Baltijos šalys, pasak Seimo Pirmininkės, vis dar gyvena Tomo Hobso kultūros sąlygomis, kai santykiai su europinių normų nesilaikančiomis valstybėmis vertinami per konkurencijos ir galios pusiausvyros prizmę. „Tikriausiai tuo ir galima paaiškinti šiek tiek prasilenkiantį dialogą, kai Europos Sąjungai labiausiai rūpi klimato kaita, humanitarinių krizių įvairiose pasaulio šalyse sureguliavimas ar tvaraus ekonominio augimo klausimai, o Baltijos šalys tebesiekia išsivaduoti iš energetinės izoliacijos ir tapti visavertėmis Europos sąjungos ir ypač NATO narėmis“, – pabrėžė I.. Degutienė.

 

Atkreipdama dėmesį, kad energetinis saugumas – pati jautriausia ir, gal būt, pati silpniausia Lietuvos vieta, Seimo Pirmininkės vertinimu susiklostė paradoksali situacija, kad Lietuva, būdama aktyvi Europos Sąjungoje ir NATO, kaip ir prieš dvidešimt metų važinėja sovietinių standartų geležinkeliais, o dujas ir naftą perka iš to paties tiekėjo. „Būtent todėl bendra ES energetinė politika – akivaizdus ir neatidėliotinas Lietuvos, o kartu ir kitų Baltijos šalių, prioritetas“, – pabrėžė Seimo Pirmininkė.

 

Kalbėdama apie santykius su kaimynėmis šalimis, kurios nėra linkusios laikytis europinių normų, Seimo Pirmininkė apgailestavo, kad Europos Sąjunga per du dešimtmečius, prabėgusius nuo Šaltojo karo pabaigos, taip ir nepasiūlė Rusijai tokio santykių modelio, kuris būtų paskatinęs jos politinę ir ekonominę pažangą pagal europietiškų taisyklių perėmimo scenarijų.

 

„Juk negalima laikyti normalia nei teisinga situacijos, kai Rusijos energetikos įmonės – monopolistės gali iš esmės laisvai investuoti į ES rinką, tuo tarpu Rusijos strateginėse ūkio šakose veikia tvirti riboženkliai tiesioginėms užsienio investicijoms. Tokia situacija verčia vėl ir vėl kelti klausimą: ar ES turi poveikio svertų Rusijos atžvilgiu? Ir kodėl ES ir Rusijos dialogas neplėtojamas pagal europietiškas taisykles? Akivaizdu, jog Rusijos ekonominė modernizacija turi vykti lygiagrečiai su politinės sistemos reformomis. Todėl, Lietuvos požiūriu, ES ir Rusijos santykiai būtų grindžiami teisinio abipusiškumo principu, pagal kurį Rusija privalėtų laikytis „europinių taisyklių“ – bent jau tose srityse, kuriose ji siekia integralumo su ES“, – tvirtino Seimo Pirmininkė.

 

Seimo Pirmininkė I.Degutienė, linkėdama dalyviams įdomių diskusijų, išreiškė viltį, kad visos išsakytos mintys bei idėjos padės ne tik spręsti problemas, bet ir paryškins Lietuvos ir kitų Baltijos šalių raidos viziją, prisidės prie politinės ir ekonominės pažangos ne tik ateinančius dvidešimt metų, bet ir ilgesnį laiką.

 

Politiniai debatai yra Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus kvietimu gegužės 10–11 dienomis Vilniuje  rengiamos Europos Liaudies partijos (ELP) Politinės asamblėjos, skirtos Kovo 11-osios Akto 20-mečiui paminėti, pagrindinis akcentas.  

 

Vida Nacickaitė,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. 2396203)


  Siųsti el. paštuSpausdinti