2010 m. gegužės 10 d. pranešimas
VIR
Šiandien Seimo Kovo 11-osios salėje prasidėjo Europos studijų centro
organizuojami debatai „Baltijos šalių nepriklausomybė – ateinantys 20
metų“, kurių metu ketinama apžvelgti Lietuvos nueitą kelią per du
Nepriklausomybės dešimtmečius, Baltijos šalių patirtį įveikiant komunizmą ir
įtvirtinant demokratiją, narystę ES ir NATO, dabarties ir ateities iššūkius
saugumo, energetinės politikos srityse, santykius su Rusija.
Po Europos studijų centro direktoriaus Tomio Huhtaneno sveikinimo kalbos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo istorijos įvykius priminė dokumentinio filmo kadrai, kuriuose užfiksuotos Baltijos kelio akimirkos, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, Sausio 13-osios įvykiai, Lietuvos stojimas į NATO ir Europos Sąjungą.
Sveikindama dalyvius Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžė,
kad Lietuvai didelė garbė, jog
įtakingiausia Europoje centro dešinės Europos liaudies partija savo Politinei
Asamblėjai rengti pasirinko mūsų valstybę, o Europos studijų centras Vilniuje
rengia konferenciją apie Baltijos šalių ateitį“. „Gražu ir simboliška, kad
susitinkame Kovo 11-osios salėje, kurioje daugiau nei prieš dvidešimt metų ir
buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė“, – pasidžiaugė Seimo Pirmininkė
I.Degutienė.
Pasak Seimo Pirmininkės, prieš dvidešimt metų
iškilę klausimai dėl mūsų šalies ir visos Europos ateities atrodė lengvesni ir
paprastesni, šiandieninė
realybė, Seimo Pirmininkės teigimu, nors ir liudija neabejotiną nueito kelio
pažangą ir prasmę, kelia naujus iššūkius ir naujas problemas.
Seimo vadovė tikisi, jog šios konferencijos dalyvių išsakytos nuomonės
suteiks Europos lyderiams dar vieną progą susipažinti tiek su Baltijos šalių
integracijos į euroatlantines saugumo struktūras patirtimi, tiek ir su
ilgalaike Baltijos šalių saugumo, politikos ir ekonomikos perspektyva. „Neabejotina, kad įsigilinę į šią patirtį
Europos politiniai lyderiai daug lengviau suprastų egzistencines Baltijos šalių
saugumo dilemas ir motyvus, kodėl mūsų valstybės renkasi vienas ar kitas
užsienio ir saugumo politikos kryptis“, – teigė I.Degutienė.
Pastebėjusi, jog Europos partneriai kartais rezervuotai ir santūriai
vertina mūsų šalies įvardijamas grėsmes ir iššūkius – ypač užsienio ir saugumo
politikoje, Seimo Pirmininkė ragino nebijoti pripažinti, jog „Baltijos šalys iš tiesų kartais
vadovaujasi kiek kitokia saugumo samprata nei likusi Europos Sąjungos dalis.
Šiandien svarbu išsiaiškinti, kokios priežastys tai lemia, o atsakymas į šį
klausimą gali remtis ir filosofijos istorija“.
Seimo Pirmininkės teigimu, pasibaigus „Šaltajam karui“, Vakarų Europoje
įsivyravo Imanuelio Kanto kultūrai būdinga tarptautinių santykių samprata,
pagal kurią Europa dabar gyvena „amžinosios taikos“ sąlygomis, o iškylančios saugumo problemos turi būti
sprendžiamos remiantis daugiašališkumo, abipusio pasitikėjimo ir tarpusavio
priklausomybės principais.
Tuo tarpu Lietuva ir kitos
Baltijos šalys, pasak Seimo Pirmininkės, vis dar gyvena Tomo Hobso kultūros
sąlygomis, kai santykiai su europinių normų nesilaikančiomis valstybėmis
vertinami per konkurencijos ir galios pusiausvyros prizmę. „Tikriausiai tuo ir galima paaiškinti šiek
tiek prasilenkiantį dialogą, kai Europos Sąjungai labiausiai rūpi klimato
kaita, humanitarinių krizių įvairiose pasaulio šalyse sureguliavimas ar tvaraus
ekonominio augimo klausimai, o Baltijos šalys tebesiekia išsivaduoti iš
energetinės izoliacijos ir tapti visavertėmis Europos sąjungos ir ypač NATO
narėmis“, – pabrėžė I.. Degutienė.
Atkreipdama dėmesį, kad energetinis saugumas – pati jautriausia ir, gal
būt, pati silpniausia Lietuvos vieta, Seimo Pirmininkės vertinimu susiklostė paradoksali situacija, kad Lietuva, būdama
aktyvi Europos Sąjungoje ir NATO, kaip ir prieš dvidešimt metų važinėja
sovietinių standartų geležinkeliais, o dujas ir naftą perka iš to paties
tiekėjo. „Būtent todėl bendra ES energetinė politika – akivaizdus ir
neatidėliotinas Lietuvos, o kartu ir kitų Baltijos šalių, prioritetas“, –
pabrėžė Seimo Pirmininkė.
Kalbėdama apie santykius su kaimynėmis šalimis, kurios nėra linkusios
laikytis europinių normų, Seimo Pirmininkė apgailestavo, kad Europos Sąjunga
per du dešimtmečius, prabėgusius nuo Šaltojo karo pabaigos, taip ir nepasiūlė
Rusijai tokio santykių modelio, kuris būtų paskatinęs jos politinę ir ekonominę
pažangą pagal europietiškų taisyklių perėmimo scenarijų.
„Juk negalima laikyti normalia nei teisinga situacijos, kai Rusijos energetikos įmonės – monopolistės gali iš esmės
laisvai investuoti į ES rinką, tuo tarpu Rusijos strateginėse ūkio šakose
veikia tvirti riboženkliai tiesioginėms užsienio investicijoms. Tokia situacija
verčia vėl ir vėl kelti klausimą: ar ES turi poveikio svertų Rusijos atžvilgiu?
Ir kodėl ES ir Rusijos dialogas neplėtojamas pagal europietiškas taisykles?
Akivaizdu, jog Rusijos ekonominė modernizacija turi vykti lygiagrečiai su politinės
sistemos reformomis. Todėl, Lietuvos požiūriu, ES ir Rusijos santykiai
būtų grindžiami teisinio abipusiškumo
principu, pagal kurį Rusija privalėtų laikytis „europinių taisyklių“ – bent jau
tose srityse, kuriose ji siekia integralumo su ES“, – tvirtino Seimo
Pirmininkė.
Seimo Pirmininkė I.Degutienė, linkėdama dalyviams įdomių diskusijų,
išreiškė viltį, kad visos išsakytos mintys bei idėjos padės ne tik spręsti
problemas, bet ir paryškins Lietuvos ir kitų Baltijos šalių raidos viziją,
prisidės prie politinės ir ekonominės pažangos ne tik ateinančius dvidešimt
metų, bet ir ilgesnį laiką.
Politiniai debatai yra Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus kvietimu
gegužės 10–11 dienomis Vilniuje rengiamos Europos Liaudies partijos (ELP)
Politinės asamblėjos, skirtos Kovo 11-osios Akto 20-mečiui paminėti,
pagrindinis akcentas.
Vida Nacickaitė,
Ryšių su visuomene skyrius (tel. 2396203)