2013 m. kovo 22 d. pranešimas VIR

Kovo 22 d. Žmogaus teisių komiteto surengtame renginyje diskutuota apie politines vertybes.

Pristatydamas tyrimą „Lietuvos politinių partijų žemėlapis“, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas, politologas Mažvydas Jastramskis pažymėjo, kad Lietuvos politikai pagal savo deklaruojamas vertybes yra „šiaurietiškesni“ už visuomenę. Politikai daugeliu atveju deklaruoja išpažįstantys post-modernias ar sekuliarias – racionalias vertybes, tačiau Lietuvos parlamento narių balsavimas priimant įstatymus dažnai skiriasi nuo deklaruojamų vertybių. Politologas rėmėsi Ronaldo Ingleharto pasiūlyta vertybių klasifikacija pagal dvi dimensijas: 1) tradicines versus sekuliarias-racionalias vertybes; 2) išgyvenimo versus saviraiškos (post-materialias) vertybes.

Post-modernias ir sekuliarias – racionalias vertybes tyrėjas įvardino kaip būdingesnes šiauriečiams. Post-modernios vertybės apima saviraiškos laisvę, toleranciją kitoms socialinėms grupėms, akcentuojama individo autonomija, lanksčiau vertinami lyčių ir seksualiniai vaidmenys, dėmesys skiriamas aplinkosaugai. Sekuliarioms – racionalioms vertybėms būdingi mažėjanti religijos reikšmė, lankstesnis požiūris į šeimos sampratą, į pasirinkimą orientuotas požiūris abortų ir eutanazijos klausimais, nevertinamas besąlygiškas paklusimas autoritetui.  

M. Jastramskio atlikta studija parodė, kad Lietuvos visuomenei būdingas pakankamai aukštas sekuliarumo – racionalumo laipsnis, tačiau yra paplitusios nuostatos, remiančios stiprų autoritetą. Politikų deklaruojama „šiaurietiška“ nuomonė dėl saviraiškos laisvės, lyčių vaidmenų ir besąlygiško autoriteto nesutampa su jų valia priimant įstatymus. Politologas pažymėjo, kad priimant įstatymus, kurie turi spręsti vertybinius klausimus, dažnai modernųjį požiūrį atstovaujančios partijos nedalyvauja balsavime ir todėl laimi tradicinis požiūris. Taip suteikiamas prioritetas tradiciniam požiūriui neatspindi politinių deklaracijų. Nuosekliausia partija vertinant  deklaruojamas vertybes  ir konkrečius sprendimus M. Jastramskis įvardino Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus.

Diskusijoje dalyvavusi Švedijos Karalystės parlamento narė Maria Plass supažindino su švedų prioritetinėmis vertybinėmis sritimis. Buvo įvardinta sveikata, laisvė, sąžiningumas, šeimos saugumas, gamtos apsauga. Švedijos politikė pabrėžė, kad Švedija priskiriama laimingiausioms šalims ir jos gyventojų išpažįstamos vertybės būdingos gerovės valstybei.

Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas sakė, kad gerovės valstybei būdingos saviraiškos vertybės brangiai kainuoja. Politikas kritiškai įvertino tyrimo dimensijas ir dominuojančius siaurus požiūrius į jas. M. Adomėnas stebėjosi, kad moterų teisės gretinamos su gamtos ar gyvūnų apsauga, o tradiciškumas tapatinamas išskirtinai su religija ar požiūriu į homoseksualumą.

Liberaliųjų pažiūrų atstovai teigiamai vertino visus tyrimo aspektus. Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė pažymėjo, kad mūsų vertybiniai pagrindai išdėstyti tarptautiniuose įsipareigojimuose. Pasak B. Sabatauskaitės, žmogaus teisės yra universalios, susijusios ir nedalomos. Politikų uždavinys – užtikrinti jų įgyvendinimą.

Žmogaus teisių komiteto pirmininko Leonardo Talmonto nuomone, politikams vertybinis pagrindas yra nubrėžtas Konstitucijoje ir Tautos referendume pareikštoje valioje dėl narystės Europos Sąjungoje. Tačiau tokie vertybiniai etiniai klausimai, kaip negimusios gyvybės apsauga, eutanazija, apsisprendimas dėl lytinio tapatumo dar ilgai išliks diskusijose. Pasak pirmininko, politikai neturi teisės ignoruoti rinkėjų požiūrio, tradicijų.

Parengė ir informaciją suteiks Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

E. Gibavičiūtė (tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected])