2013 m. gegužės 3 d. pranešimas VIR

Šiandien Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas priėmė Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovus, susirinkusius į Lietuvą dalyvauti metiniame susitikime. Seimo Konstitucijos salėje surengtame priėmime taip pat dalyvavo Seimo Pirmininko pavaduotojai Petras Auštrevičius, Jaroslavas Narkevičius, Algirdas Sysas, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka ir komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas ir komiteto pirmininko pavaduotojas Michalas Mackevičius.

Seimo Pirmininkas V. Gedvilas priėmė Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovus. Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

Seimo Pirmininko V. Gedvilo kalba:

„Gerbiamieji Seimo valdybos nariai, gerbiamieji ambasadoriai, mieli kolegos, man labai malonu pasveikinti jus šiandien Lietuvos Respublikos Seime. Džiaugiuosi, kad vykstant tradiciniam ambasadorių suvažiavimui, dalis jūsų laiko skirta ir Seimui, jo aktualijoms. Su daugeliu iš jūsų jau teko susipažinti – lankantis su vizitais Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Briuselyje ir kitur. Dar kartą dėkoju mūsų diplomatinei tarnybai už pagalbą, tikimės ir toliau su jumis visais sėkmingai bendradarbiauti.

Šie metai mums visiems yra išskirtiniai dėl artėjančio svarbiausio įvykio – Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai. Jau dabar jaučiame padidėjusį užsienio partnerių dėmesį, vizitų į Lietuvą intensyvumą – visai neseniai Lietuvoje pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo lankėsi Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų Pirmininkas, šiomis dienomis vieši Indonezijos parlamento Pirmininkas, susitikome su Ukrainos, Turkijos prezidentais, laukiame Estijos, Suomijos, Vokietijos, Izraelio ir kitų valstybių vadovų. Suprantama, kad tiems, kurie dirbate Briuselyje, netrukus teks atlaikyti milžinišką krūvį ir uždavinį atstovauti ne tik Lietuvai, bet kartu ir visai Europos Sąjungai. Nemaži darbai laukia besidarbuojančių ir kitose sostinėse, mūsų atstovybėse tarptautinėse organizacijose. Tokio išmėginimo, kurį apibūdinčiau kaip garbingas pareigas ir atsakomybę drauge, mūsų valstybė, jos diplomatinė tarnyba dar nėra turėjusi, ypač įvertinant tai, kad tuos darbus teks nudirbti palyginti nedidelėmis pajėgomis ir turint ribotus išteklius. Dėl to tik dar tikslingesnės ir kryptingesnės turi būti mūsų pastangos. Tačiau kartu tai unikali, vertinga patirtis ir galimybė mums visiems, todėl visų pirma linkiu ir tikiuosi sėkmės, stiprybės ir susitelkimo.

Manau, kad artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai – tai kartu ir proga pasakyti Europai ir pasauliui apie save, o drauge ir patiems pamąstyti ir padiskutuoti apie mūsų valstybei tenkančius iššūkius. Juos įvardyčiau labai paprastai: sėkmingas pirmininkavimas, valstybės saugumas ir gerovė.

Valstybės pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, viena vertus, reiškia labai konkrečius uždavinius, taip pat visai Europos Sąjungai reikalingų sprendimų suderinimą išlaikant neutralumo principą. Kaip jūs gerai žinote, Lietuva sieks susitelkti į patikimos, augančios ir atviros Europos kūrimą. Kaip suprantame, įprastai pirmininkaujančios šalies sėkmė matuojama „uždarytų“ teisėkūros iniciatyvų skaičiumi. Seimui tenkantis uždavinys – parama Vyriausybei siekiant šių tikslų savo parlamentiniais ryšiais, renginiais, kontaktais; manau, kad Seimas geranoriškai ir greitai patvirtins derybinius aprašus, padės Vyriausybei savo patarimais, akyla, tačiau draugiška kontrole; stengsis palengvinti kompromiso suradimą labai sunkioje ir apkrautoje europinėje darbotvarkėje.

Ypač norėčiau pažymėti Seimo pastangas prisidedant ir siekiant pažangos dėl Rytų partnerystės klausimų, visų pirma santykiuose su Ukraina. Manau, jog būsimasis Vilniaus Rytų partnerystės viršūnių susitikimas – tai istorinė galimybė Europai ir Ukrainai, taip pat ir kitoms partnerėms. Kaip žinote, Seime vyks parlamentinio matmens renginiai, iš kurių norėčiau išskirti 50-ąjį COSAC posėdį, Tarpparlamentinę bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferenciją, pirmąjį posėdį naujai įsteigtos tarpparlamentinės konferencijos, remiantis Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje 13 straipsniu, kurioje ES valstybių narių parlamentai diskutuotų ekonominės ir biudžeto politikos klausimais, bei ES parlamentų pirmininkų konferenciją 2014 metais. Mūsų ambicija – iškelti bent vieną, o gal ir kelias inovatyvias idėjas ar mintis, paveikias toliau plėtoti europinį diskursą ar prisidėti prie konkrečių problemų sprendimų.

Gerbiamieji kolegos, mūsų užsienio politika jau ganėtinai ilgą laikotarpį yra aiški, nekintanti – aktyvi narystė ES ir NATO, transatlantinis bendradarbiavimas ir geri santykiai su kaimynais. Šiuos dalykus bei užsienio politikos tęstinumą po rinkimų akcentavo ir mūsų valdančioji dauguma, kartu pabrėždama, jog esama sričių, kuriose reikalingos permainos, pavyzdžiui, santykiuose su Lenkija. Džiaugiuosi atsinaujinusiu dialogu – mano kolega Gediminas Kirkilas, kaip dvišalės Asamblėjos pirmininkas, kaip tik šiuo metu lankosi Varšuvoje, kurioje pažymima Abiejų Tautų Konstitucijos sukaktis. Labai norėčiau, kad mūsų parlamentinė diplomatija prisidėtų ir prie realių politikos problemų sprendimų, apie kuriuos diskutuojame jau ne vienerius metus – tai ir energetiniai, ir infrastruktūros plėtros projektai, ir kiti klausimai.

Kita vertus, ateinančiais metais minėsime mūsų narystės tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO dešimtmetį. Artėjanti sukaktis galėtų tapti akstinu mūsų gilesnėms diskusijoms, taip pat ir parlamente, apie šiandieninę tarptautinę situaciją, aktualiausias problemas ir mūsų valstybės užsienio politikos tikslus. Aš manau, kad turime susitelkti į valstybės saugumą ir gerovę.

Praėjusiais metais Seimo patvirtintoje Nacionalinėje saugumo strategijoje teigiama, jog dabartinė valstybės padėtis saugumo požiūriu – kaip niekada gera. Tačiau tai neturi atpalaiduoti mūsų nuo poreikio nuolat stebėti ir vertinti besikeičiančią tarptautinę situaciją, o čia labai svarbus yra ir jūsų indėlis bei požiūris. Pavyzdžiui, ką mums, kaip nedidelei valstybei, reiškia mūsų strateginės partnerės JAV posūkis į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną (o kartu ir tam tikras pasitraukimas iš Europos), jos gynybos biudžeto mažinimas; kokį prognozuojame Kinijos bei kitų augančių galių vaidmenį pasaulyje bei jų poveikį mums; ar turime argumentuotą poziciją kitais karštųjų taškų klausimais, kaip Sirija, Iranas, Afganistanas, Artimieji Rytai ar Šiaurės Korėja. Manau, kad Lietuva, kaip būsimoji ES pirmininkė, pretenduodama ir į Jungtinių Tautų Saugumo tarybos nenuolatines nares, turi praplėsti savo matymą ir už mūsų kaimynystės horizonto, nors tai turbūt visuomet liks mums svarbiausia. O čia matome tam tikras augančio susirūpinimo saugumu Baltijos jūros regione tendencijas, apie ką diskutavome ir su Švedijos bei kitais politikais. Lietuvos krašto apsaugos sistemos finansavimas, nors absoliučiais skaičiais ir padidintas, tačiau tebėra labai nepakankamas. Todėl aš, kaip Seimo Pirmininkas, darysiu viską, kad būtų įvykdytas politinių partijų susitarimas bei įsipareigojimas didinti krašto apsaugos sistemos finansavimą iki 2 proc. Šiuo klausimu kalbamės su Vyriausybe bei ieškome konkrečių sprendimų. Energetinis saugumas – neabejotinas mūsų prioritetas, praeitą savaitę Seime Vyriausybės darbo grupė pristatė savo išvadas dėl energetikos strategijos krypčių, įvyko diskusija šiais klausimais. Tikimės, kad artimiausiu metu pavyks pasiekti ir susitarimus. Aišku, labai svarbu ateityje turėti tokį pat susitarimą, kokį turime dėl krašto apsaugos, ir dėl energetikos saugumo, kad visos partijos priimtų strateginį dokumentą ir jį pasirašytų. Tai būtų dokumentas, kokiu keliu eisime siekdami savo energetinio saugumo tikslų.

Turime matyti ne tik išorės, bet ir vidaus saugumo iššūkius, kurie labiausiai susiję su mūsų ekonomine-socialine situacija. Lietuva – viena iš labiausiai nukentėjusių valstybių Europoje nuo 2008 m. ekonominės krizės. Ją suvaldėme, tačiau su didelėmis socialinėmis sąnaudomis, labai išaugo valstybės skola. Mūsų ekonomika iš lėto atsigauna, tačiau situacija dar nėra džiuginanti. Socialinės pasekmės – aukštas nedarbas, ypač tarp jaunimo, padidėjęs skurdo lygis (daugiau nei 30 proc. Lietuvos gyventojų gyvena skurdžiai), padidėjusi migracija. Vis dar nėra atkurtas sumažintas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, įšaldytos pensijos ir kitos socialinės išmokos. Žinau, kad ir mūsų diplomatinei tarnybai teko patirti finansinių apribojimų. Todėl laukiame vykdomosios valdžios iniciatyvų, skirtų mūsų ekonominei-socialinei situacijai gerinti. Stodami į Europos Sąjungą, kaip tik ir akcentavome jos, kaip „minkštojo saugumo“ teikėjos, aspektą. Taip, pažangos esama daugelyje sričių, tačiau net ir po beveik dešimtmečio narystės ES pragyvenimo lygis Lietuvoje išlieka vienas žemiausių Europoje. Globaliame, tarpusavyje susijusiame pasaulyje, augančių galių kontekste veikti ir konkuruoti tampa žymiai sudėtingiau. Todėl visiems mums – ir Seimui, ir Vyriausybei – tenkantis uždavinys, kaip pasiekti, kad Lietuvoje būtų gera ir norėtųsi gyventi. Tikiu, kad vis dar galime atsiremti į mūsų stiprybes: esame nedidelė valstybė, gana vienalytė jos visuomenė, gebanti susitelkti dideliems tikslams, valstybės institucijos gana gerai išplėtojusios savo organizacinius, komunikacinius gebėjimus.

Tuo tikslu kreipiuosi ir į jus – skleiskime gerą žinią apie Lietuvą, esame stiprūs, talentingi, išmanūs. Turime savo Svajonių komandą krepšinyje, kurkime jas ir kitose srityse. Ieškokime pozityvių žinių, megzkime ir išlaikykime kontaktus su žmonėmis, turinčiais pasiekimų savo srityje pasaulyje, tieskime tiltus. Lietuva – sėkminga šalis, kurioje saugu ir gera gyventi. Tai valstybė, kuriai mes ir jūs dirbame“.

Seimo Pirmininko sekretoriatas, tel. (8 5) 239 6002