2013 m. liepos 4 d. pranešimas VIR

 

„Gerbiamieji parlamentų pirmininkai, brangūs kolegos,

tai unikali proga ir man ypatinga garbė, kad turiu progą kreiptis į Jus, Lietuvos parlamente.

Praėjo vos kelios dienos nuo pirmadienio, liepos 1 dienos, kai mūsų šalis tapo visateisė Europos Sąjungos narė ir prisijungė prie Europos valstybių ir tautų šeimos. Nors manau, kad žodį „istorinis“ reikėtų vartoti atsargiai, bet Kroatijos parlamento, dabar ES valstybės narės parlamento, pirmininko pirmąją kalbą drįstu vadinti istorine.

Iš tiesų labai malonu galiausiai pamatyti didžiulių pastangų ir visus tuos metus į Europos projektą investuotų aukų vaisius. Nuo pat pradžių žinojome, kad mūsų laukia daug darbo, tačiau taip pat žinojome, kad galų gale mūsų laukiamas atpildas bus be galo vertingas.

Niekada nemanėme, kad Europos integracija yra užduotis, kurią įveiksime kartą ir amžiams, bet ją laikėme kelioms kartoms skirtu projektu. Todėl dabar jaučiame dar didesnį pasitenkinimą.

Kelias į narystę nebuvo lengvas ir be rūpesčių. Mūsų kelyje buvo daug kliūčių. Nuo pat nepriklausomybės europinę ir euroatlantinę integraciją Kroatija nusistatė kaip pagrindinį tikslą. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad vos prieš 18 metų mūsų šalyje vyko ginkluotos agresijos primestas karas.

Pasibaigus karui, mes pirmieji pradėjome susitaikymo procesą regione ir buvome įsitikinę, kad tik gerų kaimyninių santykių ir bendradarbiavimo politika turi ateitį.

Keisdami šalies įstatymus kaip jungiamąjį audinį ir priimdami Europos teisės aktus, matėme, kaip lėtai, bet tvirtai keičiasi Kroatijos visuomenė. Visada žinojome, kad norime visuomenės, paremtos Europos Sąjungos ir jos valstybių narių puoselėjamomis vertybėmis, visuomenės, kuri laikosi žmogaus teisių, laisvos rinkos, teisinės valstybės principo ir mažumų teisių.

Šių dienų Kroatijos įvaizdis, palyginti su tuo, kuris buvo prieš 10 metų, visiškai pasikeitė ir pasitaisė. Dabartinė Kroatija ir Kroatija prieš 20 metų labai skiriasi žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, o ypač teisės viršenybės srityse.

Kelią, kuriuo ėjome, palaikė didžioji Kroatijos piliečių dauguma ir visos politinės jėgos, ir, nepaisant sunkumų, niekada juo nesuabejojo. Šį įsipareigojimą patvirtina daugelis Kroatijos parlamento, kaip Kroatijos Respublikos aukščiausios teisėkūros institucijos, priimtų politinių dokumentų. Teisės aktai, priimti siekiant atitikti Europos teisę, skaičiuojami šimtais.

Savo sėkmę vertiname kaip Europos ir jos valstybių narių, kurios visą laiką mums padėjo, sėkmę. Mes tai vertiname kaip galimybę kitoms narystės siekiančioms šalims ir kaip žinią, kad visos pastangos ir nepailstamas darbas galiausiai to verti, ir rezultatai tikrai bus matyti.

Tai taip pat pasakytina ir apie mūsų kaimynines šalis, Pietryčių Europos šalis. Kroatijos narystė ES yra daugiau nei akivaizdus ženklas, kuriuo keliu reikia eiti. Žinoma, mes galime joms padėti ir norime joms padėti šiame procese, nes be stabilios Pietryčių Europos negali būti stabilios Europos.

Patirtis rodo, kad pati ES narystės perspektyva, net ir formaliai neįstojus į šią Sąjungą, turi teigiamą poveikį tarpvalstybiniams santykiams ir taikiam ginčų sprendimui. Mes visada remsime savo kaimynų pastangas siekiant įstoti į Europos ir euroatlantines organizacijas ir mes jokiu būdu nenorime apsunkinti jų integracijos kelio.

Nors mes atitinkame narystės reikalavimus ir, pasak kai kurių, esame geriausiai ES narystei pasirengusi šalis, mūsų dar laukia daug darbo.

Mūsų laukia didelė užduotis sustiprinti savo ekonomiką ir pagerinti mūsų piliečių gyvenimo lygį. Dėl didžiulės pasaulinės ekonomikos krizės Kroatija patyrė daug žalos. Per penkerius metus nuo krizės pradžios mes nesugebėjome grįžti į ikikrizinį augimo lygį.

Toliau privalome stiprinti savo institucijas, ypač teismus. Kai kurių darbų negalima atlikti per kelis mėnesius ar metus, jiems reikia ilgesnio laiko. O pasiektą lygį visada galima dar pakelti.

Tačiau mūsų kelias aiškus, norime būti konstruktyvi ir aktyvi veikėja Sąjungoje, kuri prisidės prie europinės politikos kūrimo įvairiose srityse. Tikime, kad, nepaisant ekonomikos krizės šalyje, į ES atnešame pridėtinę vertę.

Pati ES patiria ekonomikos krizę, kuri vienas valstybes paveikė labiau, kitas – mažiau. Tačiau akivaizdu, kad Europa vis dar yra viena labiausiai trokštamų vietų gyventi, o ES yra viena iš prestižiškiausių politinių ir ekonominių organizacijų pasaulyje.

Ponios ir ponai,

norėčiau padėkoti visoms valstybėms, kurios per pastaruosius 10 metų ir ilgiau Kroatijai teikė besąlygišką pagalbą jos kelyje į ES. Žinoma, Lietuva yra viena iš jų. Mūsų narystės kelias baigėsi formaliai, bet vis dar reikia daug ką nuveikti kuriant mūsų visuomenę ir atkuriant visuomenės pasitikėjimą Kroatijos ekonomika ir mūsų pačių galiomis. Viena iš artimiausių užduočių – prisijungti prie Šengeno sistemos, ir mes intensyviai dirbame siekdami šio tikslo.

Nebijome ateities iššūkių, nes manome, kad sunkiausia jau padaryta. Nuo šiol nebūsime vieni. Mus palaikys valstybių narių, su kuriomis spręsime problemas už bendro stalo, solidarumo jėga.

Tikėdamas geresniu rytojumi, mums visiems ir visiems Europos piliečiams, visiems mums linkiu kuo didžiausios sėkmės.

Ačiū už dėmesį.“