2013 m. liepos 4 d. pranešimas VIR
„Gerbiamoji Lietuvos Respublikos Prezidente,
gerbiamasis Seimo Pirmininke, mielieji kolegos, ponios ir ponai,
pirmiausia norėčiau pasidžiaugti ir
pasveikinti Lietuvą, perimančią tokias garbingas ir atsakingas pareigas –
pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai – ir palinkėti Jums energijos,
stiprybės ir sėkmės per ateinančius šešis mėnesius.
Lietuva ne pirma Estijos kaimyninė šalis,
kuri perima šias daug pastangų reikalaujančias pareigas. Mūsų šiaurinės
kaimynės – Suomija ir Švedija – ne kartą sėkmingai pirmininkavo Europos
Sąjungos Tarybai. Tačiau Estijai Lietuvos pirmininkavimas daugeliu atžvilgiu
yra labiau ypatingas. Daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus Estija kartu su
Lietuva ir Latvija pradėjo suktis nuo sovietinio režimo, kad grįžtų prie
demokratijos principų ir europietiškų vertybių. Kartu padrąsindamos viena kitą
ir padėdamos viena kitai bei remiamos mūsų draugų ir toliau keliavome tuo keliu
kartu, nors mums kelią buvo pastojęs 1939 metų nusikalstamas nacių ir sovietų
komunistų susitarimas. Estija gali didžiuotis savo bendrakeleivių pasiekimais
per pastaruosius dešimtmečius. Mes galėjome džiaugtis Lietuvos sėkme.
Kai aš kalbėjau apie Lietuvą kaip apie
Estijos kaimyninę šalį, galbūt kai kurie išgirdę tai šyptelėjote. Juk
geografiškai tai ne visai tiesa. Estija ir Lietuva neturi bendros sienos
sausumoje ar jūroje. Taip jau viskas yra žemėlapyje. Tačiau aš manau, kad tai
tas atvejis, kai širdis triumfuoja prieš geografija. Emociniai Estijos ir
Lietuvos žmonių ryšiai yra tokie stiprūs, kad jiems atrodo natūralu ir savaime
suprantama laikyti vienas kitą gerais kaimynais. Kitoks mąstymas šiuo požiūriu
atrodytų keistai.
Partnerystė Europos Sąjungoje suteikė naujų
formų ir papildomos stiprybės Baltijos valstybių bendradarbiavimui. Tai taip
pat turi paįvairinti bendrą mūsų veiklą Baltijos Asamblėjoje. Per pirmuosius
savo gyvavimo metus Baltijos Asamblėja buvo galinga ir nepakeičiama asamblėja,
padėjusi išreikštą mūsų tautų valią padaryti labiau matomą už mūsų sienų ribų.
Šiandien Baltijos Asamblėja yra didelis forumas, kuriame keičiamasi nuomonėmis,
diskutuojama ir derinamos mūsų pozicijos. Tačiau visi tarptautiniai
bendradarbiavimo modeliai kartkartėmis turi būti atnaujinami tam, kad geriau
atitiktų naujus iššūkius ir reikalavimus. Todėl ir Baltijos Asamblėjai
reikalingas šviežio oro gūsis. Nacionalinių parlamentų komitetų ir jų
sprendžiamasis vaidmuo turėtų būti labiau įtvirtintas Asamblėjoje. Esu
įsitikinusi, kad mūsų šalių delegacijos Baltijos Asamblėjoje per ateinančius
metus sėkmingai įvykdys reformas, kurios leis atsirasti praktiškesnėms
bendradarbiavimo formoms.
Tačiau tarptautiniu lygmeniu Baltijos
valstybių bendradarbiavimą rodantis rodiklis yra mūsų sugebėjimas mūsų šalių
pirmininkavimo metu tęsti veiklą, kuri yra svarbi visai Europai. Kone viena
paskui kitą pirmininkausiančios Lietuva, Latvija ir Estija sudaro tarsi
grandinę, per kurią mes galime tęsti svarbius ir reikšmingus projektus ir juos
atnaujinti. Šiuo požiūriu mūsų trijų valstybių pastangų neužtenka. Mums reikia,
kad visa Europa būtų vieninga. Lietuvos išskirti prioritetai jos pirmininkavimo
metu apima finansinį stabilumą, Europos Sąjungos ekonomikos augimą ir
konkurencingumą, energetinį saugumą, Rytų partnerystę, bendrą mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą
bei pažangą, susijusią su Baltijos jūros strategija. Jie yra labai svarbūs
Europos Sąjungai ir reikia imtis jų čia ir dabar. O tai yra problemos, kurios
taip pat turi būti sprendžiamos per artimiausius kelerius metus. Šie klausimai
tikrai bus ir Estijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2018 m. pirmoje
pusėje darbotvarkėje. Svarbu spręsti šiuos klausimus kryptingai, nuosekliai ir
nepertraukiamai.
Europos Sąjungai reikia daugiau integracijos
ir ji jos yra nusipelniusi. Nereikia daug mąstyti. Užtenka pavyzdžio iš vienos
srities. Pavyzdžiui, energetikos ir transporto jungtys su kitomis ES
valstybėmis narėmis, o pastaruoju atveju galima būtų paminėti Rail Baltica projektą,
vis dar palieka Baltijos valstybes periferijoje. Be abejo, tikslas rasti
sprendimą šioms problemoms svarbus ne vien tik vietos lygmeniu. Tai yra ir
visos Europos Sąjungos saugumo ir funkcionavimo problema ir, beje, be galo
svarbus signalas, siunčiamas šalims kandidatėms ir Rytų partnerystės šalims.
Ponios ir ponai,
Robertas Šumanas, vienas iš Europos Sąjungos
steigėjų, savo garsiojoje kalboje, pasakytoje 1950-ųjų gegužės 9 dieną, yra
pasakęs:
„Europos negalima sukurti vienu mostu arba
pagal vienintelį planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie
pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui.“
Šie žodžiai yra svarbūs ir šiandien, praėjus
daugiau kaip 60 metų. Tikro solidarumo kūrimo procesas vis dar tęsiasi. Taip
kaip ir tęsiasi tikros bendrosios rinkos Europos Sąjungoje kūrimas,
nepamirštant pirmiausia paslaugų, bet taip pat ir mokslinių tyrimų, plėtros bei
daugelio kitų dalykų.
Linkiu Jums sėkmės, mieli kaimynai
lietuviai. Sėkmės ir stiprybės mums visiems.“