2013 m. liepos 22 d. pranešimas VIR

Seime susirinkę Europos Sąjungos (ES) valstybių narių parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkai aptaria ES bendros žemės ūkio politikos reformos klausimus.

Renginio dalyvius pasveikinęs Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas akcentavo, kad bendra žemės ūkio politika – viena seniausių bendros Europos Sąjungos politikos krypčių, todėl natūralu, kad ji reformuojama reaguojant į naujus vidaus ir išorės signalus. „Tuo pačiu tai yra ir viena iš brangiausių politikos krypčių, todėl reikalauja didelės politikų atsakomybės priimant suderintus sprendimus, kurie tenkintų ir ūkininkus, ir mokesčių mokėtojus“, – sakė Seimo Pirmininkas, kartu pabrėždamas, kad senas ūkininkavimo tradicijas turinti ir žmonių darbštumu bei atkaklumu pasižyminti Lietuva geba atsakingai atstovauti ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos agrariniam sektoriui.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna savo pranešime apie bendros žemės ūkio politikos reformos klausimus pasidžiaugė, kad pasiekti sutarimai dėl tiesioginių išmokų išorinės ir vidinės konvergencijos Europos Sąjungos ūkininkams užtikrins sąžiningas rinkos sąlygas ir sąžiningą konkurenciją, leis suvienodinti ūkininkavimo sąlygas. Tačiau Lietuvos padėtimi tiesioginių išmokų srityje ministras išreiškė susirūpinimą: „Būdamas Lietuvos žemės ūkio ministras ir atstovaudamas visų Lietuvos ūkininkų interesams, šioje srityje aš negaliu būti visiškai patenkintas, nes, deja, pagal šių metų vasarį Europos Vadovų Taryboje suderėtus rezultatus Lietuva ir toliau liks tarp gaunančiųjų mažiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje. Aišku, džiugina tai, kad pavyko pasiekti didesnes išmokas, negu buvo siūloma derybų proceso pradžioje, ir iki 2020 m. visos valstybės narės turi pasiekti ne mažesnį kaip 196 eurų už hektarą tiesioginių išmokų lygį“.

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Česlavas Adamas Siekierskis (Czesław Adam Siekierski) savo pranešime apžvelgė pastaruosius pasikeitimus bendroje žemės ūkio politikoje ir atkreipė dėmesį, kad tai pirmoji žemės ūkio reforma, prie kurios prisidėjo Europos Parlamentas kartu su Žemės ūkio reikalų ministrų taryba. Pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, kad dar reikia galutinai išspręsti daugiametės finansinės programos klausimus, ir šis uždavinys teks Lietuvai, kaip pirmininkaujančiai valstybei narei, nes derybos bus baigtos šią vasarą.

Č. A. Siekierskis sakė, kad svarbiausias bendros žemės ūkio politikos reformos elementas – tiesioginės išmokos. „Ateityje išmokos bus skirtos tik aktyviems ūkininkams. Tačiau numatyta siekti tam tikro lankstumo ES valstybėse narėse, tai reiškia, kad valstybės narės galės savo nuožiūra apibrėžti, kas yra tas aktyvus ūkininkas“, – sakė jis. – „Valstybėms narėms bus leista teisingiau ir tolygiau paskirstyti tiesiogines išmokas, siekiant išvengti neigiamų lėšų paskirstymo pasekmių. Siekiame palaipsniui panaikinti istorinį išmokų metodą ir nuo 2019 m. remsimės parama, kuri teikiama už tam tikrą vienodą žemės plotą. Šalys, kuriose taikoma vienkartinės išmokos už plotus schema, tokios kaip Lietuva, Latvija, Estija, Kipras ir kitos, toliau galės taikyti šią sistemą iki 2020 metų. Jos taip pat galės nuspręsti tęsti šios sistemos taikymą ir kartu remti tuos sektorius, kuriuos galima finansuoti ir dabar pagal bendrą žemės ūkio politiką. Tik reikia siekti užtikrinti, kad tas finansavimo dydis neviršytų 75 proc. ir ši paramos schema bus panaikinta 2020 metais“.

Kalbėdamas apie jaunuosius ūkininkus, pranešėjas sakė, kad siekiama sukurti jiems papildomą paramos sistemą: „Tai reiškia, kad jaunasis ūkininkas galės papildomai gauti 25 proc. daugiau išmokų už 25–90 hektarų plotą. Valstybės narės gali pačios nustatyti tą aukščiausią ribą. Jos turi pačios finansuoti iki 2 proc. šių išmokų iš savo nacionalinio biudžeto. Valstybės narės gali teikti savanorišką paramą smulkiesiems ūkininkams, t. y. ūkininkai, kurie atitiks smulkiųjų ūkininkų reikalavimus, galės  gauti papildomas išmokas nuo 500 iki 1 250 eurų.“

Č. A. Siekierskis kalbėjo, kad Europos Parlamentas siekia daugiau pastangų dėti aplinkai apsaugoti. 30 proc. iš nacionalinio biudžeto, skirto tiesioginėms išmokoms, turi būti susiję su ekologinėmis priemonėmis. Tačiau ekologinės žemdirbystės atstovams bus taikomi papildomi reikalavimai. Iki 2017 m. kovo mėn. Europos Komisija pateiks vertinimo ataskaitą ir teisėkūros pasiūlymą, siūlydama padidinti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių plotus iki 7 proc. Be to, Europos Parlamentas ir Europos Komisija siekia, kad iš nacionalinio biudžeto tiesioginėms išmokoms skiriama lėšų suma bent 30 proc. turėtų būti susieta su ekologinėmis priemonėmis.

Kaimo reikalų komitetų pirmininkai tęsia darbą. Susitikime pranešimus dar skaitys Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato Ekonominės analizės, perspektyvų ir vertinimo direktorato direktorius Tasosas Haniotis (Tassos Haniotis), Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė, ūkininkas Valdas Kavaliauskas ir asociacijos „European Coordination Via Campesina“ koordinacinio komiteto narė Hani van Chėl (Hanny van Geel).

Susitikimas tiesiogiai transliuojamas: Seimo interneto svetainėje, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai parlamentinio matmens interneto svetainėje, Televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“ bei LRT Kultūros kanalu.

Asta Markevičienė

Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5)  239 6202, el. p. [email protected]