2013 m. rugsėjo 22 d. pranešimas VIR

Šiandien Seimo Pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius pasveikino Seime surengtos konferencijos „Litvakai ir jų paveldas: Holokaustas, etinė atmintis ir švietimas“ dalyvius. Tai yra vienas iš IV Pasaulio litvakų kongreso renginių, skirtų paminėti Vilniaus geto sunaikinimo 70-metį. Šiandien parlamente taip pat bus pristatytos dvi ekspozicijos – Michailo Duškeso paroda „Lietuvos žydų organizacijos dokumentuose iki 1941 m.“ ir paroda „Parengti gyvenimui: ORT Lietuvoje“, sutikta Viliaus Kavaliausko knyga „Pažadėtoji žemė – Lietuva“, įvyks Lietuvoje reziduojančių Europos Sąjungos, Izraelio ir kitų šalių ambasadorių diskusija „Holokaustas ir jo istorinės pasekmės“. Rugsėjo 24 d. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) įvyks iškilmingas Vilniaus geto sunaikinimo 70-mečio minėjimas.

Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Auštrevičius pasveikino konferencijos dalyvius. Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

Seimo Pirmininko pavaduotojo Petro Auštrevičiaus kalba:

„Gerbiamasis Prezidente Valdai Adamkau, mielieji žydų bendruomenės nariai, ponios ir ponai!

Man iš tikrųjų didelė garbė tarti sveikinimo žodį Lietuvos Respublikos Seimo vardu ir labai malonu sutikti šiame svarbiame renginyje tiek daug garbingų svečių – litvakų ir kitų geros valios žmonių.

Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas paskelbti 2013-uosius Vilniaus geto likvidavimo 70-mečio atminties metais žymi aiškią ir tvirtą Lietuvos valstybės nuostatą: mes gerbiame žydų indėlį į mūsų valstybės raidą, jaučiame didžiulę netektį po Holokausto, nesusitaikome su padaryta skriauda ir norime išlaikyti gyvą litvakų socialinį, kultūrinį ir etninį gyvavimą čia, Lietuvoje.

Man malonu, kad idėja paskelbti 2013-uosius Vilniaus geto likvidavimo 70-mečio atminties metais kilo čia, tarp mūsų, mano kolega parlamentaras ir signataras Emanuelis Zingeris dėjo daug pastangų, kad šis nutarimas būtų priimtas, ir aš didžiuojuosi, kad taip atsitiko.

Vilniaus geto 70-mečio minėjimas rodo tinkamą vietą Lietuvos Respublikos Seimo veikloje ir man garbė pabrėžti šių renginių ypatingą humanizmo ir žmogiškosios jautros pobūdį. Mes turime suprasti, kad tai susiję su nepateisinama nekaltų žmonių žūtimi. Lietuva pagrįstai didžiuojasi ilgaamže multikultūrizmo, polikonfesiškumo istorija, kuri leido iškilti daugelio čia gyvenusių ir kūrusių tautų atstovams. Jų padaryti darbai, sukurti kūriniai ir paliktas pėdsakas žmonijos istorijoje praturtino mus visus.

Prabėgo daug laiko, įvyko Holokausto tragedija, Lietuvoje pasikeitė etninis ir kultūrinis landšaftas. Susitaikyti su pokyčiais tik fiksuojant praradimus ir nuopuolius nėra tinkamas atsakas. Kaip padaryti, kad litvakų sukurta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos Respublikos kultūrinė, socialinė ir etninė idėja taptų gyva ir juntama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, o mes šio reiškinio sklaidos dalyviais? Tikiu, kad ši konferencija bus žingsnis ieškant rūpimo atsakymo.

Mielieji konferencijos dalyviai, aš turiu jus informuoti, kad Lietuvos Respublikos Seimas šiuo metu svarsto atitinkamas įstatymų pataisas, kad žydų gelbėtojai, kurių, aš tikiuosi, sutiks ir profesorius Kristopas Dichmanas, Lietuvos visuomenėje buvo, jeigu darytume lyginamąją analizę, pakankamai daug ir mes turime teisę didžiuotis tarp kitų Europos tautų tais didvyriais, kad šių žmonių statusas būtų prilygintas laisvės kovos dalyvių statusui ir atitinkami įstatymų pokyčiai bus padaryti. Mes didžiuojamės jais ir padarysime viską, kad jų atmintis būtų įrašyta atitinkamomis raidėmis šios šalies, Europos ir pasaulio žemėlapyje.

Ponios ir ponai, šiomis dienomis prieš 70 metų į Vilnių jau buvo atėjęs ruduo, darėsi vėsiau, gelto labai, niūresnis rudeninis dangus verkė lietumi. Tai buvo paskutinis ruduo absoliučiai daugumai Vilniaus geto gyventojų kankinių. Nuožmi jėga negailestingai vedė juos mirties keliu. Prisimindami jų atminimą mes smerkiame brutalią ideologiją ir jėgą, įvykdžiusią šiuos nusikaltimus. Tikiu, kad žmonija išmoko šią pamoką ir įgijo humanizmo imunitetą.

Linkiu jums visiems, ponios ir ponai, šios konferencijos dalyviai, įdomių diskusijų, atvirų pasisakymų ir malonių susitikimų Lietuvoje“.

Nerijus Vėta,

Seimo Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6208, el. p. [email protected])