2013 m. rugsėjo 27 d. pranešimas VIR

Seime vyksta Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų ir informacinės visuomenės plėtros komitetų pirmininkų susitikimas „Suvienijusi įvairovę: Europos Sąjungos kalbų ir kultūrų raidos politiniai ir socialiniai aspektai“. I renginio dalyje diskutuota apie Europos kalbų automatinį vertimą: problemas, iššūkius ir perspektyvas.

Kiekvienos kalbos svarbą pasaulio vystymosi procese analizavo Danijos kalbos tarybos pirmininkė dr. Sabine Kirchmeier-Andersen: „Kiekviena kalba yra glaudžiai susijusi su žmonėmis, kurie tą kalbą vartoja, jų aplinka, kultūra, o labiausiai – su jų bendra istorija. Didžioji mūsų kultūrinio paveldo dalis yra užkoduota kalbose – žodžiai, frazės, idiomos ir patarlės paprastai yra geriausiai suprantami prisiminus istorinius įvykius, didžiuosius literatūrinius kūrinius ar garsių žmonių pasakytus žodžius“.

Pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad pasaulyje neatsitiktinai išradimų ir idėjų pradėjo gausėti XIX amžiaus pabaigoje, kai buvo atsisakyta lotynų, kaip bendros mokslo kalbos. „Nuo tada kiekvienas mokslininkas pradėjo nusakyti pasaulį savo kalba ir iš savo vietinės naujoviškos perspektyvos“, – pabrėžė Danijos atstovė.

Šiandien automatinio vertimo paslaugas gali teikti beveik visi prietaisai, automatinių vertimų siūlomų kalbų kombinacijų kiekis nuolat auga, informacinės sistemos gali automatiškai prisitaikyti ne tik prie mūsų pasirinkimo, bet ir prie elektroniniuose laiškuose ar socialiniuose tinklalapiuose rašomų žodžių turinio, tačiau išlieka ir nemažai problemų, pripažįsta kalbų technologijų srityje 27 metus dirbanti S. Kirchmeier-Andersen.

„Palikdami rinkos jėgoms rūpintis mūsų kalbomis, gauname visiškai priešingą nei tikimės rezultatą. Jos neužtikrina ir neužtikrins įvairovės ir daugiakalbiškumo, jos užtikrina tik didžiausių kalbų išlikimą. Jei norime turėti technologijas, kurios įveiktų mūsų šalių kalbinius barjerus, privalome įsitikinti, ar turime savo pačių išteklių ir žinių ir ar skatiname kalbos pramonę nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Tam, kad suprastume, kaip tą padaryti, privalome suprasti vieną dalyką – kalbos technologijos plėtojasi tik tada, kai jos turi kalbos išteklių: elektroninių dokumentų, įrašytų kalbų, ir turi jų daug“, – sakė Danijos kalbos tarybos pirmininkė.

Jai pritarė ir Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Portugalų kalbos departamento vadovė Maria Cristina De Preter. Pasak jos, Europos Komisija (EK) nusprendė skatinti mašininį vertimą tam, kad būtų remiamos kai kurios pagrindinės EK politikos, pavyzdžiui, būtų užbaigta vidaus rinka. Vertimo raštu generalinis direktoratas siekia sukurti ir vadovauti  mašininio vertimo tarnybą MT@EC, kuri patenkintų ES institucijų poreikius įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip Vidaus rinkos informacinė sistema, e. sveikata, e. teisė bei valstybių narių administracijų poreikius ir kartu užtikrintų geresnį piliečių aptarnavimą.

Pasak pranešėjos, mašininis vertimas, deja, ne visuomet vienodai rezultatyvus verčiant skirtingas kalbas: romanų kalbos grupės kalboms, pavyzdžiui, portugalų, italų, mašininis vertimas yra labai naudingas, tačiau verčiant morfologiškai turtingas kalbas, pavyzdžiui, lietuvių, mašininio vertimo rezultatas bus kur kas blogesnis. Šalinant šiuos trūkumus, būtų naudingas vertėjų indėlis.

„Vertėjai taip pat gali pagerinti mašininio vertimo rezultatą, tiek kurdami aukštos kokybės vertimus, kuriuos vėliau panaudotų tas pats mašininis vertimas, tiek ir išsakydami pastabas, kurios būtų naudingos tobulinant mašininį vertimą“, – įsitikinusi M. C. De Preter.  Anot jos, investuoti į mašininį vertimą – verta. Ir šioje srityje svarbus ne tik ES institucijų bendradarbiavimas, bet ir bendradarbiavimas tarp Vertimo raštu generalinio direktorato ir nacionalinių administracijų, akademinės bendruomenės (apimant kalbos technologijų sritį ir vertimo studijas).

Europos Parlamento nario dr. Algirdo Saudargo nuomone, automatiniam vertimui kaip ir kalbos bei kultūros skaitmeninimui būtina Europinė strategija: suformuluoti kalbos technologijų uždavinius ir numatyti jos raidą konverguojančių technologijų kontekste; įvardyti uždavinius, turinčius strateginę pridėtinę vertę (kurie neturi ekonominio patrauklumo); parengti politinius sprendimus. „Kalbos technologijos turi būti vertinamos konverguojančių technologijų kontekste, kognityvinių mokslų kontekste. Turime ieškoti būtų, kaip išspręsti problemą – kaip padaryti, kad mažesnių kalbų bendruomenės galėtų pasivyti didesnes bendruomenes, visos kalbos galėtų pasivyti anglų kalbą. Mes diskutuojame apie projektus, kuriuos kuria ne verslo bendruomenė, nes šie projektai nesuteikia investicijų grąžos, bet šie projektai turi strateginę vertę. Mes turime pritraukti rinkos dėmesį  į šią sritį. Tai yra daroma energetikos srityje, manau, tą pačią strategiją galima pritaikyti kalbos technologijos srityje“, – sakė A. Saudargas.

Europos Komisijos (EK) Švietimo ir kultūros generalinio direktorato Generalinio direktorius Janas Truščinskis (Jan Truszczyński) susitikimo dalyviams trumpai pristatė pagrindines rugsėjo 25–26 dienomis Seime vykusios tarptautinės konferencijos „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“ diskusijų temas: kalbų mokėjimą ieškant darbo; kalbų mokymo ir mokymosi iššūkius, siekiant, kad šis procesas taptų patrauklesnis; vertimo raštu ir žodžiu reikšmę aktyviam pilietiškumui.

„Vertimas žodžiu ir raštu yra itin svarbus demokratijai ir visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų kilmės ar kalbinių įgūdžių. Tai suteikia jiems galimybę aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tai yra Europos Sąjungos institucijų daugiakalbystės pagrindas“, – pabrėžė J. Truščinskis, susitikimo dalyviams pristatęs ir naujausią EK iniciatyvą – „Atviresnis švietimas“, kuria skatins inovacijas ir skaitmeninius įgūdžius mokyklose ir universitetuose. „Visa tai susiję su naujosiomis technologijomis, skirtomis įgūdžiams gerinti Europoje. Tuo metu, kai informacijų ir komunikavimo technologijos tapo integruota mūsų gyvenimo dalimi, jos vis dar per mažai naudojamos mokyklose ir universitetuose. Jei Europai pavyks išnaudoti visas naujas technologijas ir galimybes, kurias suteikia nemokami interneto kursai ir kiti atviri švietimo ištekliai, švietimo ir mokymo sistemos taptų efektyvesnės, lankstesnės ir labiau pasiekiamos“, – sakė J. Truščinskis.

Saulė Eglė Trembo,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected])