2013 m. spalio 17 d. pranešimas VIR

Seime vykstančios Tarpparlamentinės Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų valdysenos konferencijos pirmojoje dalyje renginio dalyviai aptarė šios tarpparlamentinės konferencijos tikslus ir viziją.

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai parlamentinio matmens renginyje pranešimą skaitęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas pabrėžė, kad postūmį ir teisinį pagrindą tarpparlamentinei konferencijai atsirasti suteikė pirmiausiai Lisabonos sutartis, kurios vienas iš tikslų buvo sustiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį Europos Sąjungos teisėkūros ir sprendimų priėmimo procese.

Pasak B. Bradausko, tarpparlamentinė konferencija galėtų būti tas forumas, kuriame būtų palaikomas reguliarus dialogas tarp Komisijos ir nacionalinių parlamentų Europos semestro procese. „Todėl galvojame, kad šios konferencijos rengimo datos turėtų būti derinamos su Europos semestro tvarkaraščiu. Europos Komisija savo ruožtu turėtų įsipareigoti į konferencijos posėdžius atsiųsti aukščiausius už ekonomikos ir finansų valdyseną atsakingus pareigūnus, pirmiausia – už šią sritį atsakingą Komisijos narį“, – pristatydamas pasiūlymą sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Jis akcentavo, kad nacionaliniai parlamentai turėtų ne konkuruoti su Europos Parlamentu dėl parlamentinės kontrolės viršenybės Sąjungos lygmeniu, bet veiksmingiau kontroliuoti kitą ES teisėkūros proceso dalyvį – ES Tarybą – per nacionalinius Tarybos komponentus – nacionalines vyriausybes.

Kalbėdamas apie šešėlinės ekonomikos problemą B. Bradauskas išskyrė keletą klausimų, kaip antai dėl Europos Sąjungos išorės sienų apsaugos, šešėlinės ekonomikos šaknų nukirtimo. „Visi mes kenčiame dėl kontrabandos – ne tik dėl tradicinių kontrabandinių prekių, tokių kaip alkoholis, tabakas ir degalai, bet ir dėl labiausiai neigiamą poveikį visuomenei turinčių psichotropinių medžiagų kontrabandos. Todėl aš manau, kad Europos Sąjunga turi skirti didesnį dėmesį ir pagalbą valstybėms narėms, kurios turi sienas su trečiosiomis šalimis, ypač įsigyjant ir pritaikant naujausias technologines priemones“, – teigė Seimo komiteto vadovas. Jo tvirtinimu, su šešėline ekonomika galima efektyviau kovoti ir Sąjungos viduje, tobulinant mūsų mokesčių politiką, muitinės procedūras, išmokų žemės ūkyje suvienodinimą ir kitus klausimus.

Prancūzijos Senato Finansų komiteto pirmininkas Filipas Marini (Philippe Marini) atkreipė dėmesį, kad tarpparlamentinė konferencija gali tapti išskirtine galimybe pristatyti valstybėse narėse vykdomas ekonomines reformas. Akcentuodamas nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento, ES institucijų sutarimo svarbą ir bendradarbiavimo naudą pranešėjas tikino, kad valstybės finansų konsolidavimas yra būtinas, jei siekiame saugios aplinkos ir tvarios Ekonominės ir pinigų sąjungos, kad būtų įvykdomi ilgalaikiai projektai, kad euras toliau egzistuotų.

Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas Otmaras Karasas (Othmar Karas), apžvelgdamas finansų krizės padarinius, pabrėžė, kad esančias problemas galima išspęsti tik kartu, tačiau būtina pasidalyti atsakomybę. Jo nuomone, dar per anksti kalbėti apie krizės pabaigą ir būtina kartu dirbti įgyvendinant pasiūlymus dėl reformų, ypač dėl Bankų sąjungos galutinio įgyvendinimo.

Rimas Rudaitis

Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]