Ketvirtosios ir paskutinės Tarpparlamentinė Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų valdysenos konferencijos (toliau – Tarpparlamentinė konferencija) dalies metu buvo diskutuojama apie Europos Sąjungos (ES) biudžeto konsolidavimą ir struktūrines reformas.

Šioje Tarpparlamentinės konferencijos dalyje pranešimus pristatė: Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius, Portugalijos Respublikos Asamblėjos Biudžeto, finansų ir viešojo administravimo komiteto pirmininkas Eduardas Kabrita (Eduardo Cabrita), Tarptautinio valiutos fondo (TFV) Fiskalinių reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja Martinė Gijergil (Martine Guerguil) ir Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Pervanšė Berez (Pervenche Berès).          

Lietuvos finansų ministras teigė, kad nors ES ekonomika po užsitęsusio nuosmukio atsigauna lėtai, vis dėl to tai yra „tikras augimas“, kuris 2014 m. turėtų įgauti pagreitį. Didelio nedarbo tiek ES, tiek Lietuvoje kontekste, tvarų augimą, pasak R. Šadžiaus, užtikrintų darbo vietų kūrimas, investicijos į jaunimui skirtas programas, švietimą. Kalbėdamas apie kovą su nedarbu, pranešėjas taip pat pabrėžė smulkių ir vidutinių įmonių reikšmę.

Pristatydamas Lietuvos patirtį, finansų ministras sakė, kad Lietuvos Vyriausybė siekia skatinti ekonomikos augimą, tačiau stengiasi laikytis atsakingos fiskalinės politikos. Lietuvos siekis 2015 m. įsivesti eurą, R. Šadžiaus teigimu, ne tik suteiktų naujų galimybių Lietuvos žmonėms ir verslui, bet taip pat prisidėtų prie bendros ES ekonomikos kūrimo.     

M. Gijergil, kalbėdama apie ES biudžeto konsolidavimo ir struktūrinių reformų svarbą ir analizuodama, ar šie procesai turėtų vykti nuosekliai ir tuo pačiu tempu, priėjo prie išvados, kad atsakymas negali būti vienareikšmiškas ir priklauso nuo struktūrinių reformų tipo: jei reformos vykdomos fiskalinės sistemos ribose, biudžeto konsolidacija ir struktūrinės reformos papildo vienos kitas ir gali būti vykdomos lygiagrečiai; jei reformos vykdomos „už“  fiskalinės sistemos ribų – tuomet fiskalinė konsolidacija ypač tose šalyse, kurios siekia ambicingesnių reformų darbo ar produktų rinkoje, galėtų būti vykdoma lėčiau, laipsniškai.

Europos Parlamento narė P. Berez kalbėdama apie Europos ekonomikos augimo skatinimą atkreipė dėmesį į didžiulį makroekonominį disbalansą tarp ES valstybių narių, nedarbo lygį ir kaip kiti kalbėtojai akcentavo, kad augimas, struktūrinės reformos turi būti siejamos su socialinių klausimų sprendimu. Biudžeto konsolidacijos klausimai, pasak jos, neturėtų būti sprendžiami mažinant finansavimą tokioms svarbioms sritims kaip švietimas.        

E. Kabrita ES biudžeto konsolidavimo ir struktūrinių reformų klausimus aptarė pristatydamas Portugalijos patirtį.

Renginio pabaigoje Tarpparlamentinės konferencijos dalyviai bendru sutarimu pritarė dokumentui – Pasiūlymui, kuriame, be kita ko, pažymima, kad, reaguojant į pastaruosius keletą metų trunkančią ekonomikos ir finansų krizę, labai pasikeitė ES ekonominio valdymo sandara ir todėl  svarbu, kad po šių pasikeitimų atsirastų tinkamos priemonės naujų valdymo struktūrų veiksmingai parlamentinei kontrolei, demokratiniam teisėtumui ir atskaitomybei užtikrinti. Pasiūlyme pabrėžiama, kad į sustiprintą ekonomikos valdyseną būtina labiau ir laiku įtraukti nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą. Tarpparlamentinė konferencija paragino Europos Komisiją įgyvendinti savo įsipareigojimą ir išplėtoti reguliarų politinį dialogą su nacionaliniais parlamentais Europos semestro klausimais, kuris vyktų du kartus per metus.

Lietuvos Respublikos Seimas, kaip pirmininkaujančios valstybės parlamentas, Tarpparlamentinei konferencijai taip pat pristatė Išvadas.

Daugiau išsamios informacijos apie Tarpparlamentinę konferenciją ir minėtus dokumentus galima rasti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens interneto svetainėje, renginiui skirtame puslapyje.

Jolanta Anskaitienė,

Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 239 6132, el. p. [email protected]