2013 m. spalio 29 d. pranešimas VIR

Europos Sąjungos (ES) valstybių narių parlamentų Europos Sąjungos reikalų komitetų ir Europos Parlamento (EP) narių susitikime – jubiliejiniame COSAC posėdyje Vilniuje diskutuota apie kibernetinio saugumo iššūkius ir perspektyvas, verslo šioje srityje keliamus klausimus.

Kaip pažymėjo Europos išorės veiksmų tarnybos Saugumo politikos ir sankcijų skyriaus vadovas Rudolfas Pėteris Rojus (Rudolf Peter Roy) informacijos ir komunikacijų technologijos, su jomis susijusi veikla pastaraisiais metais sudaro daugiau nei 20 procentų didžiausių pasaulio ekonomikų bendro vidaus produkto (BVP) augimo.

Tačiau interneto reikšmė peržengia jo tiesioginės ekonominės naudos ribas. „Kibernetinė erdvė padeda mums kurti geresnę ateitį, suteikia prieigą prie švietimo, skatina žodžio laisvę, sujungia žmones visame pasaulyje ir suteikia galimybę teikti esmines paslaugas, padeda siekti lygybės“, – pastebi R. P. Rojus.

Pranešėjo įsitikinimu, kad užtikrintume geresnę ateitį, žmonėms reikia atviros, nepadalytos kibernetinės erdvės, nekontroliuojamos nė vieno atskiro subjekto, reikia pasitikėjimo, patikimumo ir didesnių pajėgumų šioje žmogaus sukurtoje erdvėje. Duodamas milžiniškos naudos skaitmeninis pasaulis kartu yra labai pažeidžiamas – gausėja kibernetinio saugumo incidentų.

„Incidentai gali sutrikdyti esminių paslaugų teikimą – vandens, elektros tiekimą, mobiliojo ryšio paslaugas“, – sako R. P. Rojus. Pasak jo, tokie incidentai gali būti įvairaus pobūdžio – nusikaltimai, politiškai motyvuotas terorizmas, išpuoliai, stichinės nelaimės ir netyčinės klaidos, todėl būtina stiprinti saugumą.

Europos išorės veiksmų tarnybos Saugumo politikos ir sankcijų skyriaus vadovas informavo, kad Europos Komisija patvirtino kibernetinio saugumo strategiją. Joje akcentuojamas neatidėliotinas poreikis stiprinti ES prevencines pastangas kibernetinio saugumo srityje, keliamas klausimas, kaip valstybės narės galėtų racionalizuoti savo pastangas šioje srityje ir ką galėtų padaryti ES institucijos ir agentūros, kad padėtų valstybėms narėms. Taip pat yra siekiama horizontalaus pobūdžio bendradarbiavimo tarp įvairių politikos sričių Europoje – turi būti stiprinamas kibernetinis atsparumas, įgyvendinama kibernetinės erdvės politika ir sprendžiami su bendra saugumo ir gynybos politika susiję klausimai. Siekiant užtikrinti geresnį kibernetinės erdvės saugumą valstybės galėtų sukurti kibernetinio saugumo linijas, panašios veikia branduolinės energetikos srityje.

Kalbėdamas apie kibernetinio saugumo strategijos išorės matmenį pranešėjas pažymėjo, kad vienas svarbiausių prioritetų ES sprendžiant tarptautinius kibernetinio saugumo klausimus yra mūsų pagrindinių vertybių išsaugojimas kibernetinėje erdvėje, visų pirma, atvirumo ir laisvės principo įtvirtinimas.

„Mes puoselėsime kibernetinę erdvę kaip laisvės ir pagrindinių teisių erdvę. Turime siekti, kad visi turėtų galimybę naudotis internetu. Platesnis naudojimasis internetu sustiprins demokratiją pasaulyje. Kartu būtina didinti interneto vartotojų sąmoningumą, jų gebėjimus, tinklo saugumą, labiau propaguoti ES požiūrį į privataus gyvenimo ir duomenų apsaugą, būtina bendradarbiauti su visais kibernetinės erdvės veikėjais, suinteresuotais asmenimis – įmonėmis, vyriausybėmis ir pilietinėmis visuomenėmis, būtina siekti skaidraus ir atskaitingo nepadalyto interneto modelio“, – sakė R. P. Rojus.

Saulė Eglė Trembo,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected])