2013 m. lapkričio 25 d. pranešimas VIR

Seime susirinkę Europos Sąjungos (ES) valstybių narių parlamentų aplinkos apsaugos ir valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pirmininkai, aptarę dvi ES strategijas (Baltijos jūros regiono ir Dunojaus regiono), diskutavo, kaip galima būtų suvienyti jėgas ir drauge spręsti regionų problemas. Baltijos jūros regiono ir Dunojaus regiono strategijose labai svarbus yra aplinkosauginis aspektas. Idėja parengti makroregionines strategijas kilo dėl to, kad šalys nutarė koordinuoti veiksmus ir dalytis patirtimi.

Pranešėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sakė, kad Europos Vadovų Taryba, 2009 metais tvirtindama makroregioninę Baltijos jūros regiono strategiją, pabrėžė, kad ji galėtų būti pavyzdys kitiems regionams. „Baltijos jūros regiono strategija turi tris tikslus. Pirma – išgelbėti jūrą, antra – suvienyti regioną ir trečia – padidinti jo gyventojų gerovę. [...] Baltijos jūros ekologinė būklė – viso regiono rūpestis, tiek valstybės institucijų, tiek privataus sektoriaus, tiek visos visuomenės, t. y. kiekvieno jos gyventojo. [...] Mes visi turime suprasti, kad natūralaus gamtinio ištekliaus – geros Baltijos jūros būklės pasiekimas ir išsaugojimas tampa vis aktualesniu mūsų regiono iššūkiu“, – kalbėjo ministras.  

Nuotraukoje: Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Seimo kanceliarijos (aut. – O.Posaškova) nuotr.

V. Mazuronis sakė, kad ypatingą dėmesį turime skirti darniam išteklių naudojimui, nes didžioji dalis į jūrą patenkančių teršalų „atkeliauja“ upių baseinais. Nors 2013 m. vasarą išleistoje Europos Komisijos ataskaitoje nurodyta, kad Lietuva yra viena iš keturių ES valstybių, geriausiai tvarkančių nuotekas, pranešėjo nuomone, turime mažinti teršalų kiekį upių vandenyse, kad kuo mažiau jų patektų į Baltijos jūrą.

Panašias problemas sprendžia valstybės, kurios įeina į Dunojaus regioną. Pasaulio gamtos fondo Dunojaus ir Karpatų programos direktorius Andrė Bekmanas (Andreas Beckmann) atkreipė dėmesį, kad jei kokie nors teršalai (šampūnai, prausikliai) patenka į Dunojaus upę Austrijoje, tai jie keliauja iki kitų regionų, galiausiai pasiekdami Juodąją jūrą. Teršalai daro įtaką žuvų populiacijai, todėl pranešėjas teigiamai vertino Dunojaus regiono strategijoje užsibrėžtą tikslą – išsaugoti upės eršketus ir didinti jų populiaciją. Eršketai anksčiau migruodavo iš Austrijos iki Vokietijos, o dabar dėl daugelio užtvankų šios žuvys gali pasiekti tik Rumunijos–Serbijos sieną.

Pranešėjas akcentavo, jog pagrindinė Dunojaus regiono strategijos reikšmė yra ekonominių sektorių integracija ir bendradarbiavimo su visomis suinteresuotomis pusėmis aspektas. „Mes nepakankamai atsižvelgiame į ateities perspektyvą formuodami šią strategiją. Ji paremta dabartiniais įvykiais ir dabartine vizija. Kalbėdami apie pažangą, turime laikytis platesnės vizijos, labiau galvoti apie ateitį, ko turime pasiekti ilgainiui, kokie mūsų ilgalaikiai tikslai“, – kalbėjo A. Bekmanas, atsakingas už Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimą.

Asta Markevičienė

Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected])