2012 m. kovo 14 d. pranešimas VIR

Seimo parodų galerijoje eksponuojama Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus parengta paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai – 40 metų“. Paroda veiks kovo 12–26 dienomis.

Parodoje eksponuojami Kronikos leidybos istoriją, jos redaktorius, bendradarbius ir talkininkus, leidinio persekiojimą menantys istoriniai liudijimai: autentiški, originalūs Kronikos numeriai iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus, Lietuvos ypatingajame archyve dabar saugomi KGB dokumentai apie Kroniką ir jos talkininkus, autentiški daiktiniai eksponatai: spausdinimo mašinėlė, diktofonas, mikrofilmai ir kita, kuriuos Seimo kanceliarijai maloniai paskolino Kronikos redaktorius 1972–1983 metais, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ.

Parodoje taip pat eksponuojamos istorinės nuotraukos iš Genocido aukų muziejaus, Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, fotografo Andriaus Petrulevičiaus asmeninio archyvo.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika (toliau – Kronika) – ilgiausiai leistas, plačiausiai pasklidęs, persekiojamos, bet nepalūžusios Bažnyčios simboliu tapęs pogrindinis žurnalas, kurio ištakos – slapti veiklių Lietuvos kunigų susirinkimai. 1972–1989 m. Kronika buvo sovietų nusikaltimų metraštis. Joje registruoti ir skelbti Bažnyčios veiklos varžymo, tikinčiųjų persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimo faktai, juos liudijantys dokumentai. Slapčia pasiekdavusi Vakarus ir sulaukusi plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje, Kronika griovė sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą ir tariamą įsitikinimų laisvę Sovietų Sąjungoje. Pavergtoje Lietuvoje Kronika drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusius kolaboruoti, stiprino Bažnyčios vadovybės ištvermę. Nepaisant KGB persekiojimų ir represijų, palietusių dešimtis įkalintų ir šimtus šantažuotų Kronikos bendradarbių ir platintojų, Kronika buvo reguliariai leidžiama iki pat Laisvės atgavimo. Iki Atgimimo išėjo 81 Kronikos numeris (paskutinis – 1989 m. kovo 19 d.). JAV lietuvių pastangomis visi Kronikos numeriai išleisti dešimties tomų rinkiniu (neįskaitant leidimų užsienio kalbomis).

Idėja leisti Kroniką gimė slaptuose įvairių Lietuvos vyskupijų kunigų susirinkimuose, vykusiuose nuo 1966 metų. Šiuo požiūriu ypač aktyvūs buvo Vilkaviškio vyskupijos kunigai. Būreliuose būdavo svarstomi pastoracijos, Bažnyčios padėties ir perspektyvų, represijų ir pasipriešinimo klausimai. 1968 m. kilo sumanymas pabandyti informuoti laisvąjį pasaulį apie Bažnyčios persekiojimą. Buvo rengiamos peticijos, laiškai su tikinčiųjų parašais SSRS vadovams, Vakarų šalių žiniasklaidai. Vieną iš tokių dokumentų – Tikinčiųjų memorandumą – pasirašė net 17 054 žmonės. Nors ir plačiai nuskambėjęs Vakaruose, šis dokumentas ilgainiui buvo užmirštas. Todėl vėliau prieita prie išvados, kad labai reikalingas tęstinis leidinys, kuriame būtų nuolat pranešama apie katalikų gyvenimo problemas ir bėdas. Šią mintį palaikė dauguma veiklių kunigų.

Žodis virto kūnu 1972 m. kovo 19 d. Simno miestelyje, kai pasirodė pirmasis Kronikos numeris. Leidinio redaktoriumi, leidybos darbų koordinatoriumi tapo vienas iš Vilkaviškio vyskupijos veiklių kunigų sambūrių neoficialių vadovų kunigas Sigitas Tamkevičius (dabar – Kauno arkivyskupas metropolitas), Kronikos leidimą organizavęs Simne ir Kybartuose iki savo arešto 1983 metais. 1983–1989 m. Kronikos leidimui vadovavo kunigas Jonas Boruta SJ (dabar – Telšių vyskupas).

Pirmąjį Kronikos numerį parengti padėjo Petras Plumpa, sesuo Genovaitė Navickaitė. 1975 m. Kronikos talkininke tapo sesuo Gerarda Elena Šuliauskaitė, kuriai ilgus metus teko didžiulis leidinio redagavimo ir rengimo darbas. Be jos, ilgametėmis Kronikos redakcijos narėmis ir pagrindinėmis talkininkėmis buvo seserys Birutė Briliūtė, Ona Virginija Kavaliauskaitė, Bernadeta Mališkaitė, Nijolė Sadūnaitė, Ona Šarakauskaitė.

Ilgas sąrašas toli gražu neaprėpia visų, prisidėjusių prie Kronikos leidybos ir platinimo: Kazimieras Ambrasas, Povilas Buzas, Eugenija Dainauskaitė, Monika Gavėnaitė, Juozas Gražys, Antanas Gražulis, Anastazas Janulis, Virgilijus Jaugelis, Janina Judikevičiūtė, Julija Juškauskaitė, Virginija Kavaliauskaitė, Vladas Lapienis, Jonas Kastytis Matulionis, Donata Meškauskaitė, Genovaitė Navickaitė, Petras Plumpa, Ona Pranskūnaitė, Gema Jadvyga Stanelytė, Vytautas Vaičiūnas, Bronė Vazgelevičiūtė, Ona Vitkauskaitė ir kiti. Kronikai pasiekti Vakarų pasaulį padėjo Rusijos disidentai: Sergejus Kovaliovas, Tatjana Velikanova, Aleksandras Lavutas, Glebas Jakuninas ir kiti. Užsienyje Kroniką platino, publikavo, rėmė vertimus į kitas kalbas, perduodavo užsienio šalių radijo redakcijoms lietuvių ir kitomis kalbomis didelė grupė mūsų tautiečių.

Kronikos leidybos istorija – savotiška naujųjų laikų biblinės Dovydo ir Galijoto istorijos metafora. To meto komunistų partija ir KGB prievartos mašina – tai biblinis Galijotas, pasirengęs sunaikinti Lietuvą ir Bažnyčią, o vis tie, kas ryžosi stoti į atvirą kovą su juo, buvo maži ir silpni kaip Dovydas, turėjęs tikėjimą ir pasitikėjimą Apvaizda. Jie net nebuvo užsibrėžę tikslo nugalėti, tik paprasčiausiai jautė sąžinės raginimą ginti Tiesą, Tikėjimą ir Bažnyčią.

Apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos minėjimo renginius žr. čia.

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius