2015
m. gegužės 20 d. pranešimas VIR
Gegužės 20
d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) apsvarstė Biomedicininių
tyrimų etikos naujos redakcijos įstatymo
projektą Nr. XIIP-2855 (toliau
– Projektas).
Svarstomą
Projektą palaiko daugelis pacientus atstovaujančių organizacijų. Šių
organizacijų atstovai komiteto posėdyje išreiškė požiūrį, kad parengtas
įstatymas reikalingas nedelsiant, nes pasinaudojus įstatymo suteiktomis
galimybėmis, bus galima išgelbėti žmonių gyvybes. „Naujoji Biomedicinos tyrimų etikos įstatymo redakcija
atspindi pacientų lūkesčius, pacientams
sudarys geresnes sąlygas dalyvauti biomedicinos tyrimuose bei gauti
pažangiausią sveikatos priežiūrą, padidins pacientų apsaugą, todėl prašome dėti
visas pastangas, kad įstatymas būtų kuo greičiau priimtas“, – teigia Pagalbos
onkologiniams ligoniams asociacijos atstovai.
Šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato
aiškių nuostatų, leidžiančių vykdyti biomedicininius tyrimus su asmenimis,
kurie dėl sveikatos būklės negali būti laikomi gebančiais protingai vertinti
savo interesų, t.y. su pilnamečiais asmenimis,
tarp jų ir teismo pripažintais neveiksniais ar ribotai veiksniais, ar teismo
pripažintais visiškai veiksniais (emancipuotais) nepilnamečiais asmenimis,
kurių sveikatos būklė neleidžia jiems vertinti savo interesų (pvz. asmenys,
esantys komos būklėje) ar trukdo juos vertinti protingai (pvz. asmenys,
sergantys sunkia demencijos forma). Moksliniai tyrimai su šia asmenų grupe yra
reikalingi ir būtini naujų vaistų, gydymo būdų sukūrimui, kurie yra labai
svarbūs pacientų, negalinčių duoti asmens sutikimo dalyvauti tyrime, gydymui.
Neretai šios kategorijos pacientai neturi efektyvių alternatyvių gydymo būdų.
Šie nauji gydymo būdai gali būti atrasti tik klinikinių tyrimų metu. Taigi
Projektu nustatoma tyrimo atlikimo, kai asmuo pats negali duoti sutikimo,
tvarka, kai toks tyrimas yra būtinas tiriamojo interesams.
Atsižvelgiant
į pasaulinę ir Europos praktiką ir siekiant skatinti medicinos mokslo
vystymąsi, susijusį su embriono ir vaisiaus patologijų tyrinėjimu, pagalbiniu
apvaisinimu, bei Lietuvos mokslo pažangą, įstatymo projekte atsisakoma griežto
apribojimo, kad su žmogaus embrionais leidžiama atlikti tik klinikinius
stebėjimus (neinvazinius tyrimus). Tačiau tyrimams su embrionais yra pritaikomi
griežti etikos principai. Nustatytas
draudimas atlikti biomedicininius tyrimus su embrionu ir vaisiumi, žuvusiais po
nėštumo nutraukimo moters pageidavimu, kai nėra medicininių indikacijų.
Pasaulyje
siekiama tobulinti diagnostikos, gydymo ir prevencijos priemones, kurios
užtikrintų tinkamą sveikatos priežiūrą, kuri būtų teikiama nėščiosioms esant
įvairioms embriono ir vaisiaus patologijoms, taip pat siekiama tobulinti
nevaisingumo gydymo metodus. Kai kurioms iš šių mokslinių studijų būtini
tyrimai su žmogaus embrionu ir vaisiumi. Daugelyje pasaulio šalių tokiems
tyrimams naudojami pertekliniai embrionai, likę po pagalbinio apvaisinimo ir
pacientams suteikiama teisė apsispręsti, ką daryti su pertekliniais embrionais:
embrionus donuoti (kur embrionų donorystė įteisinta), atiduoti moksliniams
tyrimams arba sunaikinti. Žmogaus embrionų moksliniai tyrimai yra leidžiami
Prancūzijoje, Suomijoje, Graikijoje, Estijoje, Latvijoje, Portugalijoje,
Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Bulgarijoje,
Čekijoje.
Projekte patikslinamos ir vaikų dalyvavimo
biomedicinos tyrime sąlygos, dėmesys sutelkiamas į geriausių vaiko interesų
užtikrinimo principą, kuris yra vertinamas individualiai, taip pat apima ir
paties vaiko nuomonės išklausymą.
Projektas parengtas griežtai laikantis
esminių žmogaus teisių apsaugos, tame tarpe, asmens duomenų apsaugos principų,
projekte aiškiai įtvirtintas tiriamojo intereso viršenybės principas. Žmogaus
teisių komitetas pritarė Projektui.
Parengė ir daugiau informacijos suteiks Žmogaus teisių komiteto
biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8
5) 239 6809, el. p. [email protected].