Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Sveikatos reikalų komitetas siekia skaidresnės ir objektyvesnės vaistų kompensavimo sistemos

2015 m. birželio 4 d. pranešimas VIR

 

 

Vakar Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje svarstė Farmacijos įstatymo Nr. X-709 58 ir 59 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 59(2) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2621 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 44(8) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2622, kurių tikslas – įtvirtinti aiškius ir konkrečius sprendimų dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo priėmimo terminus, reikalavimus komisijų, sprendžiančių šiuos klausimus, sudėtims, komisijos narių kadencijas, posėdžių periodiškumo, sprendimų motyvuotumo ir pagrįstumo bei kitus reikalavimus, taip pat nustatyti administracinę atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių preparatų, ligų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymą į kompensavimo sąrašus, pažeidimus. Komitetas pritarė patobulintiems įstatymų projektams. Tikimasi, kad priimtų įstatymų įgyvendinimas prisidės prie skaidresnės, objektyvesnės ir labiau visuomenei atviros vaistų kompensavimo sistemos kūrimo bei pagerins gydymo prieinamumą pacientams, kuriems nustatyta labai reta sveikatos būklė.

Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2065 ir pritarė komiteto išvadoms bei patobulintam įstatymo projektui. Projektu siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesti nustatyti tvarką, kaip reklamoje turi būti pateikiama informacija dėl maisto papildų, dėl energinių gėrimų reklamoje privalomų  žodžių „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“ bei nuoroda, kad maistas yra genetiškai modifikuotas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad maisto reklamoje privalo būti nurodyta, kad maistas yra genetiškai modifikuotas, 4 dalyje nustatyta, kad maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „maisto papildas“, 7 dalyje nustatyta, kad energinių gėrimų reklamoje privalo būti įrašyti žodžiai „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“. Tačiau neaišku, kaip įgyvendinti šias Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, kokio dydžio turėtų būti informacinis užrašas ar kiek procentų viso reklamos ploto jis turėtų užimti, ar šis užrašas privalomas ant visų reklamos priemonių, ar pakanka, kad jis būtų matomas, ar turi būti ir girdimas ir panašiai.  Tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 3, 4 ir 7 dalis padės reikiami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.

Posėdžio metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai komiteto nariams pristatė informaciją apie Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo priemonių planą, kurio tikslas – užtikrinti geresnį vaistų prieinamumą, mažinti senų generinių vaistų kainas, o sutaupytas lėšas skirti inovatyviems vaistams kompensuoti. Buvo atkreiptas dėmesys, kad įgyvendinant šį planą buvo patvirtinta ir taikoma nauja PSDF biudžeto išlaidų valdymo sutarčių su vaistų gamintojais tvarka; išplėstas privalomas kompensuojamųjų vaistų asortimentas vaistinėse; patobulinta PSDF biudžeto sudarymo tvarka (2015 m. PSDF biudžeto rodiklių įstatyme numatyta, kad dalis vaistų gamintojų pervestų lėšų bus panaudota vaistų įsigijimo išlaidoms kompensuoti); patvirtintas Racionalaus vaistų vartojimo planas; nuolat vykdomos derybos su vaistų gamintojais dėl vaistų kainų mažinimo (2014 m. dėl vykdytų derybų sutaupyta apie 2 mln. eurų (7 mln. litų).

 

Milda Neverkevičienė,

Sveikatos reikalų komiteto biuras (tel. (8 5) 239 6783, el. p. [email protected])

 


  Siųsti el. paštuSpausdinti