2015
m. birželio 4 d. pranešimas VIR
Vakar Seimo Sveikatos reikalų komitetas
posėdyje svarstė Farmacijos įstatymo
Nr. X-709 58 ir 59 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 59(2) straipsniu
įstatymo projektą Nr. XIIP-2621 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso
papildymo 44(8) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2622, kurių tikslas – įtvirtinti
aiškius ir konkrečius sprendimų dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių
kompensavimo priėmimo terminus, reikalavimus komisijų, sprendžiančių šiuos
klausimus, sudėtims, komisijos narių kadencijas, posėdžių periodiškumo,
sprendimų motyvuotumo ir pagrįstumo bei kitus reikalavimus, taip pat nustatyti
administracinę atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių
preparatų, ligų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymą į kompensavimo sąrašus,
pažeidimus. Komitetas pritarė patobulintiems įstatymų projektams. Tikimasi, kad
priimtų įstatymų įgyvendinimas prisidės prie skaidresnės, objektyvesnės ir
labiau visuomenei atviros vaistų kompensavimo sistemos kūrimo bei pagerins
gydymo prieinamumą pacientams, kuriems nustatyta labai reta sveikatos būklė.
Komitetas
apsvarstė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 14 straipsnio
pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2065 ir pritarė komiteto išvadoms bei
patobulintam įstatymo projektui. Projektu siūloma Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesti nustatyti tvarką, kaip reklamoje
turi būti pateikiama informacija dėl maisto papildų, dėl energinių gėrimų
reklamoje privalomų žodžių „nevartoti su
alkoholiniais gėrimais“ bei nuoroda, kad maistas yra genetiškai modifikuotas. Šiuo
metu Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta,
kad maisto reklamoje privalo būti nurodyta, kad maistas yra genetiškai
modifikuotas, 4 dalyje nustatyta, kad maisto papildų reklamoje privalo būti
nuoroda „maisto papildas“, 7 dalyje nustatyta, kad energinių gėrimų reklamoje
privalo būti įrašyti žodžiai „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“. Tačiau
neaišku, kaip įgyvendinti šias Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo
nuostatas, pavyzdžiui, kokio dydžio turėtų būti informacinis užrašas ar kiek
procentų viso reklamos ploto jis turėtų užimti, ar šis užrašas privalomas ant
visų reklamos priemonių, ar pakanka, kad jis būtų matomas, ar turi būti ir
girdimas ir panašiai. Tinkamai
įgyvendinti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 3, 4 ir 7
dalis padės reikiami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.
Posėdžio
metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai komiteto nariams pristatė informaciją
apie Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo
priemonių planą, kurio tikslas – užtikrinti geresnį vaistų prieinamumą, mažinti
senų generinių vaistų kainas, o sutaupytas lėšas skirti inovatyviems vaistams
kompensuoti. Buvo atkreiptas dėmesys, kad įgyvendinant šį planą buvo patvirtinta
ir taikoma nauja PSDF biudžeto išlaidų valdymo sutarčių su vaistų gamintojais
tvarka; išplėstas privalomas kompensuojamųjų vaistų asortimentas
vaistinėse; patobulinta PSDF biudžeto sudarymo tvarka (2015 m. PSDF biudžeto
rodiklių įstatyme numatyta, kad dalis vaistų gamintojų pervestų lėšų bus
panaudota vaistų įsigijimo išlaidoms kompensuoti); patvirtintas Racionalaus vaistų vartojimo planas; nuolat
vykdomos derybos su vaistų gamintojais dėl vaistų kainų mažinimo (2014 m. dėl
vykdytų derybų sutaupyta apie 2 mln. eurų (7 mln. litų).
Milda Neverkevičienė,
Sveikatos reikalų komiteto biuras (tel. (8 5) 239 6783, el.
p. [email protected])