2015 m. spalio 9 d. pranešimas VIR

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) 2015 m. spalio 9 d. įvyko posėdis, skirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems susijusiems klausimams aptarti.

Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė, generalinio prokuroro pavaduotojas, laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas, Darius Raulušaitis, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Teisėjų tarybos, teismų, Nacionalinės teismų administracijos, Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Seimo kontrolierių įstaigos, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, kitų institucijų atstovai.

Šio posėdžio metu daugiausia dėmesio buvo skirta byloms prieš Lietuvą dėl procesinių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių garantijų. Pažymėtina, kad tai yra įvairios situacijos, kurios daugiausia priklauso nuo teisę taikančių institucijų Konvencijos išmanymo, tam tikrais atvejais galėtų būti keliamas klausimas ir dėl teisinio reguliavimo pakankamumo. Atsižvelgiant į tai, šio posėdžio metu didžiausias dėmesys buvo skirtas civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, kai jis lieka nenagrinėtas ir žmogaus teisės nacionaliniu lygmeniu jam nesikreipus į teismus neapginamos, jautrius klausimus keliančių bylų, ypač dėl vaikų globos nustatymo išnagrinėjimo vienai iš bylos šalių nedalyvaujant ir žuvusio asmens artimųjų teisės dalyvauti baudžiamajame tyrime neužtikrinimo (kai pats žuvusysis ir būtų kaltinamasis) problemoms aptarti.

Kalbėdama dėl galimo teisės į gyvybę procesinių reikalavimų neužtikrinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT posėdžio dalyvius informavo apie Lietuvos Respublikos Vyriausybei EŽTT perduotą peticiją Šatrovienė prieš Lietuvą (Nr. 57588/13). Šioje byloje EŽTT vertins, ar ikiteisminis tyrimas dėl autoįvykio, kurio metu žuvo pareiškėjos sūnus Eugenijus Šatrovas, atitiko Konvencijos 2 straipsnio (teisė į gyvybę) keliamus procesinius reikalavimus. EŽTT vertins, ar pareiškėja turėjo galimybę veiksmingai dalyvauti dėl šio įvykio iškeltos baudžiamosios bylos tyrime, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji nebuvo pripažinta nei nukentėjusiąja, nei civiline ieškove. Tyrimo veiksmingumo požiūriu EŽTT taip pat vertins, ar nebuvo pažeista pareiškėjos teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę pagal Konvencijos 13 straipsnį.

Dėl teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę neveiksmingų mirties ir sveikatos sutrikdymo tyrimų kontekste Karolina Bubnytė posėdžio dalyviams pristatė informaciją apie EŽTT Lietuvos Respublikos Vyriausybei perduotas 4 peticijas bylose Mindaugas Kraulaidis (peticijos Nr. 76805/11), Aleksandras Mažukna (peticijos Nr. 72092/12), Liudmila Bakanova (peticijos Nr.  11167/12), Raimondas Kosteckas (peticijos Nr. 960/13) prieš Lietuvą. Pareiškėjai, remdamiesi Konvencijos 6 straipsniu (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), teigia, kad jų ar jų artimųjų sužalojimų ar mirties aplinkybių ištyrimas buvo neveiksmingas. Pastebėtina, kad trijų pareiškėjų bylose ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti suėjus senaties terminui, o civiliniai ieškiniai dėl patirtos žalos atlyginimo palikti nenagrinėti. Pareiškėjai, remdamiesi Konvencijos 13 straipsniu (teisė į veiksmingą gynybą), taip pat skundžiasi dėl tariamai pažeistos teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Iš EŽTT pateiktų klausimų darytina išvada, kad šiose bylose EŽTT vertins, ar, atsižvelgiant į teisės į gyvybę procesinį aspektą ar į kankinimo uždraudimo procesinį aspektą, kuris įpareigoja valstybes atlikti įvykių, sukėlusių valstybės jurisdikcijoje esančių asmenų mirtį ar sveikatos sutrikdymą, veiksmingą ir tinkamą ištyrimą, nacionalinių valdžios institucijų atlikti ikiteisminiai tyrimai atitiko Konvencijos 2 straipsnio (teisė į gyvybę) ar Konvencijos 3 straipsnio (kankinimo uždraudimas) reikalavimus. Taip pat EŽTT vertins, ar buvo pažeista pareiškėjų teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę pagal Konvencijos 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę). Bylose Kraulaidis prieš Lietuvą, Mažukna prieš Lietuvą ir Kosteckas prieš Lietuvą, atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus penkerių metų senaties terminui, EŽTT taip pat spręs, ar pareiškėjams buvo užtikrinta teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad EŽTT 2015 m. liepos 7 d. sprendimu byloje Kardišauskas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 62304/12) konstatavo, kad Lietuva nepažeidė Konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio nežmonišką ar žeminantį orumą elgesį, procesinio aspekto. Pareiškėjas Markas Kardišauskas į EŽTT kreipėsi teigdamas, kad valstybė neapsaugojo jo nuo smurto, patirto jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, ir neužtikrino veiksmingo jo užpuolimo ir sužalojimo aplinkybių tyrimo. EŽTT, spręsdamas dėl bylos priimtinumo ir esmės, vertino, ar valstybė vykdydama savo pozityviąją pareigą pagal Konvencijos 3 straipsnį užtikrinti tvarką ir saugumą kalinimo įstaigoje, apsaugojo pareiškėją nuo netinkamo elgesio (Konvencijos 3 straipsnio materialusis aspektas) bei tai, ar valstybės institucijų atliekamas ikiteisminis tyrimas atitiko Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus (Konvencijos 3 straipsnio procesinis aspektas).

Aptariant teisės į šeimos gyvenimo gerbimą procesinius aspektus bylose, kuriose sprendžiami su vaikų globos ir gyvenamosios vietos nustatymu susiję klausimai, posėdžio dalyviai buvo informuoti apie tai, kad 2015 m. sausio 13 d. EŽTT paskelbė sprendimą byloje Manic prieš Lietuvą (peticijos Nr. 46600/11), kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Konvencijos 8 straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) valdžios institucijų neįvykdytos pareigos pagal Konvencijos 8 straipsnį apsaugoti pareiškėjo teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrinus jo teisės bendrauti su savo mažamečiu sūnumi. Konstatuodamas Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, vadovaudamasis teisingumo pagrindais, EŽTT pareiškėjui priteisė 7 000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti bei 5 000 eurų bylinėjimosi išlaidoms ir kaštams padengti.

Posėdžio metu Vyriausybės atstovė EŽTT taip pat pateikė informaciją apie kitus EŽTT priimtus sprendimus bylose prieš Lietuvą ir naujas perduotas bylas. Posėdžio metu taip pat buvo diskutuota apie veiksmingo išankstinio nacionalinių teisės aktų projektų derinimo su Konvencija svarbą ir teisės taikymo institucijų Konvencijos išmanymo būtinybę.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Rita Varanauskienė, tel. (8 5) 239 6748