2015 m. sausio 13 d. pranešimas VIR

Sausio 13-osios didvyrių artimieji, ponia Prezidente, ponia Seimo Pirmininke, Vyriausybės vadove, Vyriausybės nariai, Seimo nariai, ponios ir ponai, Lietuvos piliečiai!

Noriu tarti keletą žodžių, žodžių iš širdies, apie laisvę. Prieš 25 metus prasidėjęs Lietuvos laisvės žygis iš karto pareikalavo aukų ir ši diena – Sausio 13-oji, man visą laiką buvo daugiau atminimo diena, diena, galbūt turinti daugiau pergalės atspalvio, šventinio atspalvio. Vis dėlto priešas pasitraukė, mes nugalėjome! Šiandien šita diena man įgauna naujų atspalvių ir tą naują atspalvį aš pavadinau galbūt priminimo atspalviu. Ši diena man primena apie laisvę, primeną apie ryžtą, kurio nereikėjo, bet kurio galbūt dar ir reikia ir reikės mums. Ką primena ši diena? Primena tai, kad už laisvę kovojama kasdien, kad kartas nuo karto už laisvę mokama krauju, galbūt ne vieną kartą, ne pirmą ir ne paskutinį kartą. Kad laisvė nėra dovanojama, laisvė ne diplomas, ne pažymėjimas. Jeigu laisvė yra dovanojama, tai ji yra nevertinama, ji yra laikina, trumpalaikė, praeinantis dalykas. Kai aš sakau, kad už laisvę kovojama kasdien, galima sakyti, ne kovojama, bet dirbama kasdien, ta laisvė įgyja labai konkrečius pavadinimus, bruožus, ją galima pačiupinėti. Ir energetinės nepriklausomybės laivas stovintis Klaipėdoje – mūsų laisvė. Tai ir Būtingės terminalas, tai ir 44 proc. dabar Lietuvoje centralizuotos šilumos gaminamos iš atsinaujinančių šaltinių, tai ir mūsų narystė Europos Sąjungoje, tai mūsų narystė NATO, tai mūsų euras, kuris nuo sausio 1 d. pradėjo funkcionuoti Lietuvoje. Visa tai galima pačiupinėti. Tai yra mūsų laisvės išraiškos. Mes sukūrėme Europą Lietuvoje. Mes priklausome Europos civilizacijai. Ir tai ne faktas, kad kaip saulė pateka rytuose ar nusileidžia vakaruose. Galimas daiktas labai daug žmonių ir rytuose, ir pietuose, ordos tokių žmonių, kurie nori mūsų laisvę sutrypti ir ją iš mūsų atimti. Mes priklausome Europos civilizacijai. Ką tai reiškia? Mes priklausome Europos civilizacijai? Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes tikime, kad žmogus iš prigimties yra geras, o jeigu žmogus yra geras, jis gali būti laisvas. Jam galima duoti laisvę. Laisvas žmogus pataisys savo klaidas. Ištaisys jas ir eis toliau. Deja su šita civilizacijos koncepcija, su šita civilizacija yra daug nesutinkančių. Kodėl nesutinkančių? Kodėl tie šimtai milijonų Rytuose nesutinka su šituo, nori užgesinti tą laisvę ir atnešti kitą savo supratimą apie pasaulį ir gyvenimą. Visų pirma skurdas. Skurdas ir tamsumas. Tai propagandistinė smarvė, kuri persmelkusi jų televizorius, jų laikraščius, jų radiją. Jie yra apnuodyti propagandinio melo. Tai fundamentalios nesėkmės ženklas, kuris persekioja tą šalį nuo pat pradžios. Nesugebėjimas sukurti sėkmės istorijos, kokią sugebėjo sukurti Lietuva ir tuo „pažemino“ kai kuriuos kaimynus. Tai galų gale šiukšlyno ekonomika, šiukšlyno finansai toje šalyje. Ir tas žodis „šiukšlynas“ nėra metafora, tai yra tikslus ekonominis finansinis terminas. Jų reitingai yra šiukšlyno lygio. Ir rusai tai mato. Galima būtų daug kalbėti apie tai, kodėl jie taip elgiasi ir kas bus toliau. Tai įdomu, tačiau beprasmiška. Beprasmiška todėl, kad tai yra tam tikra proto mankšta, kuri šiandien nedaug turi prasmės. O kas yra prasminga? Mano nuomone, prasmingi galbūt yra du dalykai: kaip stabdome prezidento V. Putino politiką? Antras – kaip šiandien padedame Ukrainai? Ukraina, kuri kovoja, šiandien pakilo į kovą už savo laisvę, už savo pasirinkimą, už teisę priklausyti Europai. Aš lenkiu savo galvą prieš savo draugą ukrainietį Jevheną Dykyjų, kuris šiandien yra kartu su mumis, kuris yra ir Maidano kovotojas, ir dabar antiteroristinės operacijos kovotojas, kuris buvo tuo metu sužeistas Donbase ir kuris prieš 24 metus gynė mūsų laisvę čia, tuometinėje Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime.

Mes atiduodame šiandien skolą. Skolą, kurią paėmėme prieš 24 metus. Aš pateiksiu ir paskutinį argumentą, kurį yra pateikęs Prezidentas V. Putinas Ukrainai, kalbos pabaigoje. Tačiau noriu pabrėžti, kad nė vienas rusas nėra mūsų priešas tol, kol jie neperžengė mūsų sienos, kol jie neperžengė Europos Sąjungos valstybių sienų, kol neperžengė NATO sienos, tol kol rusas neperžengė su ginklu rankoje mūsų draugų sienos. Tačiau mums priešas yra Prezidento V. Putino vykdoma politika, nes ji griauna pasaulio tvarką, nes griauna pasaulio tvarką jėga, karine jėga, kad griauna tarptautinę teisę, naikina tarptautinę teisę, naikina sutartis, kurios buvo pasirašytos ir Tarybos Sąjungos ir Rusijos, kurios naikina parašus po tomis sutartimis, kurios naikina šalių įsipareigojimus, duotus vieni kitiems, laikytis tam tikros tvarkos, kurios naikina egzistuojančias sienas, keičia jas jėga, pamina nepriklausomybės ir suvereniteto faktus. Todėl ta politika yra priešiška bet kokios civilizacijos vertybėms. Tai anticivilizacinė politika.

Tačiau aš vis tiek turiu viltį, aš turiu viziją, kad ir kaip galbūt neįtikimai skambėtų, kaip kokiais Antrojo pasaulinio karo metais pasakyti žodžiai, kokiais 1943 m. pasakytų kas nors žodžius, kad jisai mato Vokietiją Europos civilizacijos pagrindine dalimi, pagrindine sudedamąja europietiškos civilizacijos dalimi. Tai skambėtų neįtikimai, bet šiandien tai yra faktas. Todėl aš irgi ateityje matau Rusiją Europos ir Vakarų civilizacijos dalimi. Aš matau, kad artėja tas laikas, kai iš šios tribūnos bus pasakyti žodžiai, nuskambės oficialus Rusijos atsiprašymas už Lietuvos sovietinę okupaciją. Neabejoju tuo.

Baigdamas savo kalbą aš kreipiuosi į laisvos Lietuvos laisvus piliečius. Kreipiuosi į Lietuvos piliečius – krikščionis, musulmonus, visų kitų religijų atstovus, kreipiuosi į lietuvius, lenkus, rusus, baltarusius, ukrainiečius, žydus, totorius, latvius, estus ir klausiu jūsų: Lietuvos piliečiai, ar jūs šiandien vėl pasirengę ginti savo laisvę? Esu įsitikinęs, kad taip.

Kaip ir žadėjau, noriu įteikti dovaną, atminimo dovaną paskutinį Kremliaus politikos argumentą, kurį jie naudojo žudydami laisvos Ukrainos laisvės piliečius, tai yra salvinės sistemos „GRAD“ skeveldra. Tai argumentas už tamoženyj sojūz (muitų sąjungą), tai argumentas už euro Azijos sąjungą ir argumentas prieš Europos civilizaciją. Slava Ukraine, šlovė Lietuvai! (iš stenogramos)